Savižudybių prevencija turi būti kompleksiška, atpažinti, kad žmogus patiria sunkumų turėtų ne tik artimieji, bet ir kiti šalia esantys žmonės, o pagalba turi būti ne tik psichologinė, bet ir emocinė, socialinė, teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Siekdamas aiškiai nustatyti kas ir ką turi daryti reaguojant į ketinimą nusižudyti, savižudybės atveju, ministras sudarė darbo grupę, kuri, atsižvelgdama į gerąją patirtį, parengs visai šaliai tinkantį modelį.
Į darbo grupės sudėtį įtraukti ne tik ministerijos specialistai, bet ir didelį pasitikėjimą visuomenėje, įdirbį savižudybių prevencijos srityje turintys politikai, akademinės bendruomenės atstovai, šioje srityje dirbantys specialistai.
Darbo grupės uždavinys – aiškiai nustatyti pagalbos su savižudybės rizika susijusiems asmenims schemą, kurioje būtų detaliai aprašyta pagalbos organizavimo ir informacijos perdavimo tarp pagalbą teikiančių institucijų tvarka.
Ministro A. Verygos teigimu, pilotiniai projektai, vykdyti atskirose savivaldybės, parodė, kad aiškiai nustačius algoritmus – kas ir ką turi daryti reaguojant į ketinimą nusižudyti, savižudybės atveju, turi lemiamą reikšmę gelbstint žmogaus gyvybę.
„Savižudybės – ypač skaudi mūsų visuomenės problema. Tenka apgailestauti, kad situacija negerėja ir šioje srityje vis nepavyksta pasiekti ženklaus proveržio. Todėl labai svarbu imtis kompleksinių priemonių, neišradinėti dviračio ir atskirose teritorijose sėkmingai taikytą modelį naudoti visoje Lietuvoje. Ši darbo grupė iki gegužės 1 d. turės parengti reagavimo į ketinimą nusižudyti ar savižudybės atveju modelį, kuris būtų taikomas visos šalies mastu“, – pabrėžia ministras A. Veryga.
Siekiant, kad savižudybės riziką sugebėtų atpažinti kuo daugiau žmonių, būtina aktyviai mokyti ją atpažinti ir tinkamai reaguoti, užtikrinti proaktyvią pagalbą, remiantis įrodymais grįsta praktika pirminėje grandyje po mėginimo nusižudyti, save žaloti. Todėl, pasak ministro A. Verygos, sėkmingai įgyvendintų projektų pritaikymas šalies mastu, specialistų ir bendruomenių narių mokymai bei moksliniai tyrimai šioje srityje turi tapti vienu iš pagrindinių Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo prioritetų. Tokių projektų finansavimui turėtų būti skiriama nemaža dalis Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšų.
Ministras A. Veryga pabrėžia, kad savižudybių prevencijai labai svarbi profesionali psichologinė pagalba. Šiuo metu psichologinės pagalbos prieinamumas tesiekia 5 procentus, o jos plėtrą stabdo vis dar nereglamentuotas psichologinės pagalbos teikimas. Todėl būtina paspartinti psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto rengimą.
Nemaža pagalba visuomenei savižudybių prevencijos srityje bus ir sukurta bei netrukus pradėsianti veikti mobilioji emocinės savipagalbos programėlė. Programėlės paskirtis – suteikti pirmąją emocinę pagalbą ir galimybę stebėti bei gerinti savo psichikos sveikatą. Pasak ministro A. Verygos, šiuolaikinėje visuomenėje labai svarbu panaudoti šiuolaikines technologijas.
„Pasaulyje jau seniai ne naujiena asmens sveikatos būklės stebėjimui panaudoti išmaniuosius telefonus. Labai džiugu, kad Lietuvoje atsiranda programėlė, padėsianti pačiam žmogui stebėti, fiksuoti ir vertinti savo sveikatos būklę, ypač tai aktualu kalbant apie psichikos sveikatos problemas“, – sako ministras A. Veryga.
Programėlė sukurta bendradarbiaujant Sveikatos apsaugos ministerijai, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Valstybiniam psichikos sveikatos centrui ir UAB „TeleSoftas“.
SAM Ryšių su visuomene skyrius