Onichomikozės diagnostika ir gydymas

Karolina Černauskienė, dr. Silvija Kontautienė

LSMU MA Odos ir venerinių ligų klinika

 

Onichomikozė (nagų grybelinė infekcija) yra dažna nagų liga, kurią sukelia įvairių rūšių grybeliai – dermatofitai, pelėsiai ar mielės. Onichomikozė gali būti gydoma medikamentais (vietiniais ir sisteminiais vaistais nuo grybelio) ar kitomis priemonėmis (lazerine ar fotodinamine terapija, mechaniniu raginių masių valymu ar chirurginiu pažeistų nagų plokštelių šalinimu). Siekiant efektyvesnio nagų grybelinės infekcijos gydymo, prieš pradedant gydymą, rekomenduojama atlikti mikroskopinį tyrimą, o prieš skiriant sisteminius vaistus nuo grybelio – pasėlio tyrimą, kuriuo nustatoma grybelio rūšis ir jautrumas vaistams.

 

Etiopatogenezė

85–90 proc. atvejų onichomikozę sukelia dermatofitai: Trichophyton rubrum, Trichophyton interdigitale (mentagrophytes), Trichophyton tonsurans, Epidermophyton floccosum, Microsporum spp. Retesnė (10–15 proc.) onichomikozės priežastis – pelėsiai (Scopulariopsis brevicaulis, Aspergillus spp.) ir mielės (Candida albicans, Candida parapsilosis).

Onichomikoze serga apie 3 proc. suaugusiųjų, iš kurių 50 proc. – vyresni nei 70 metų asmenys. Ligos riziką didina tokie veiksniai, kaip vyresnis amžius, vyriškoji lytis, genetinis polinkis, sportinė veikla, uždara avalynė, nagų traumos, gausus prakaitavimas, imunosupresinės būklės (cukrinis diabetas, ŽIV infekcija), periferinių kraujagyslių ir nervų ligos.

 

Dermatofitų sukeliamos nagų infekcijos klinikinės formos

Išskiriamos penkios pagrindinės dermatofitų sukeliamos nagų grybelinės infekcijos klinikinės formos: distalinė-lateralinė ponaginė onichomikozė (DLPO), paviršinė baltoji onichomikozė (PBO), proksimalinė ponaginė onichomikozė (PPO), endonikso onichomikozė (EO) ir totalinė distrofinė onichomikozė (TDO).

Distalinė-lateralinė ponaginė onichomikozė. Tai dažniausia nagų grybelinės infekcijos klinikinė forma. Pažeistas nagas sustorėja, pakinta jo spalva, vystosi onicholizė (nago plokštelės atsiskyrimas nuo nago guolio), ponaginė hiperkeratozė. Dažniausiai nustatomas sukėlėjas – Trichophyton rubrum.

Paviršinė baltoji onichomikozė. Ligos pradžioje atsiranda baltų trupančių dėmių nago paviršiuje. Vėliau infekcija iš paviršinio nago plokštelės sluoksnio plinta gilyn. Ši onichomikozės forma paprastai nustatoma vaikams, o dažniausias jos sukėlėjas – Trichophyton interdigitale.

Proksimalinė ponaginė onichomikozė. Infekcija patenka pro proksimalinę nago plokštelės dalį ar proksimalinę odos raukšlę, o vėliau įsiskverbia į naujai besiformuojančią nago plokštelės dalį. Ši onichomikozės forma reta bendroje populiacijoje, tačiau paplitusi imunosupresiškų pacientų grupėse (ypač – sergančiųjų AIDS). Dažniausias sukėlėjas – Trichophyton rubrum.

Endonikso onichomikozė. Grybelinė infekcija – dažniausiai sukeliama Trichophyton soudanense ir Trichophyton violaceum – į nago guolį prasiskverbia pro nago plokštelės keratiną. Nago plokštelė būna balkšvos spalvos, tačiau nėra onicholizės ir ponaginės hiperkeratozės.

Totalinė distrofinė onichomikozė. Bet kuri nagų grybelinės infekcijos forma gali progresuoti į totalinę nago distrofiją, kai nago plokštelė yra visiškai sunaikinama – tai antrinė TDO. Tačiau pirminė TDO yra gana reta. Paprastai ji diagnozuojama imunosupresiškiems pacientams.

 

Mielių grybelių sukeliamos nagų infekcijos klinikinės formos

Candida rūšies grybelių sukeliamas nagų pažeidimas gali pasireikšti keturiomis formomis: lėtine paronichija su antrine nagų distrofija, distaline nago infekcija, lėtine odos ir gleivinių kandidoze bei antrine kandidoze.

Lėtinė paronichija su antrine nagų distrofija. Dažniausiai nustatoma mažiems vaikams (dėl pirštų čiulpimo) ir suaugusiesiems, dirbantiems drėgnoje aplinkoje. Dažniausiai pažeidžiami dominuojančios rankos I–III pirštų nagai. Pažeisti pirštai skausmingi, o apynaginiai audiniai paraudę, patinę. Ilgainiui dėl lėtinės infekcijos vystosi distrofiniai nagų plokštelių pakitimai: atsiranda balkšvų ar žalsvų dėmių, išilginių ar skersinių vagelių, nago plokštelė tampa trapi, atšoka nuo nago guolio. Dažniausi nustatomi sukėlėjai – Candida albicans ir Candida parapsilosis.

Distalinė nago infekcija. Ši ligos forma reta, dažniausiai besivystanti asmenims, sergantiems Raynaud sindromu ar turintiems kitų kraujotakos sutrikimų, vartojantiems sisteminius gliukokortikoidus. Beveik visada pažeidžia rankų pirštų nagus. Kliniškai pasireiškia onicholize ir ponagine hiperkeratoze. Kliniškai ši forma panaši į DLPO.

Lėtinė odos ir gleivinių kandidozė. Polietiologinė liga, dėl kurios susilpnėja ląstelinis imunitetas. Dažniausiai pasireiškia nagų plokštelių sustorėjimu ir ponagine hiperkeratoze.

Antrinė kandidozė. Vystosi sergant kitomis ligomis, pažeidžiančiomis nagų plokšteles, dažniausiai žvyneline.

Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas. Dermatologijos aktualijos“ 2016