Sauskelnių dermatitas – tai dažniausias bėrimas, su kuriuo susiduria kūdikiai bei vyresnio amžiaus asmenys. Šis odos pažeidimas pasireiškia dėvint ne tik vienkartines, bet ir daugkartines sauskelnes. Sauskelnių dermatitas dažniausiai vargina 9–12 mėnesių kūdikius, tačiau neaplenkia ir suaugusiųjų, nešiojančių sauskelnes. Vyresnio amžiaus šlapimo nelaikymu sergantys asmenys, kurie naudoja higieninius įklotus, taip pat dažnai susiduria su tarpvietės ir sėdmenų dermatitu (sauskelnių dermatitu). Dermatitas išsivysto ne tik dėvint sauskelnes, bet ir dėl kitų kartu veikiančių veiksnių.
Oda ir jos pažeidimas
Epidermis saugo tikrąją odą nuo žalingo aplinkos poveikio. Jis susideda iš viršutinio raginio (stratum corneum), skaidriojo (stratum lucidum), grūdėtojo (stratum granulosum), dygliuotojo (stratum spinosum) ir pamatinio (stratum basale) sluoksnių. Epidermis nuolat atsinaujina. Epidermio ląstelės pamatiniame sluoksnyje nuolat dalijasi ir migruoja viršutinio raginio sluoksnio link netekdamos branduolio bei plokštėdamos. Suragėjusios ląstelės nusilupa nuo odos paviršiaus ir yra nuolat pakeičiamos naujomis. Ląstelių migracija iš pamatinio sluoksnio raginio link trunka apie 20 dienų [6]. Kai epidermis yra veikiamas nuolatinės drėgmės, trinties, spaudimo, ląstelių atsinaujinimas sutrinka, didėja viršutinio raginio sluoksnio ląstelių netekimas.
Odą veikiant žalingiems veiksniams pažeidžiamas jos apsauginis barjeras, vystosi odos uždegimas bei pažeidimas atkuriamas naujomis odos ląstelėmis. Pažeista odos sritis paraudusi, gali pleiskanoti, trūkinėti, šlapiuoti, atsirasti erozijos, pūslelės, kiti bėrimo elementai. Sauskelnių dermatitas skiriamas į lengvą, vidutinį bei sunkų. Esant lengvam sauskelnių dermatitui, kada pažeidžiama mažesnė nei 10 proc. sauskelnių uždengiamos odos dalis, būna nedidelis paraudimas, kelios pūslelės, oda gali pleiskanoti ar išsausėti. Lengvas sauskelnių dermatitas dažniausiai didelių nepatogumų asmeniui nesukelia, lengvai gydomas taikant higienos rekomendacijas ir apsauginius kremus. Vidutinio sunkumo ir sunkus sauskelnių dermatitas apima daugiau nei 10 proc. sauskelnių dengiamo odos ploto, ji būna smarkiai paraudusi, gali būti papulių, pustulių, edema ar net žaizdelės, pacientas jaučia diskomfortą, skausmą, deginimą pažeidimo srityje. Šiuo atveju dažnesnės ir antrinės infekcijos, ypač Candida albicans. Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems gali pasireikšti skirtingo sunkumo sauskelnių dermatitas, todėl siekiama ne tik kuo veiksmingiau gydyti šį odos pažeidimą, bet ir užkirsti kelią jam atsirasti.
Sauskelnių dermatito išsivystymą lemiantys veiksniai
Drėgmė bei trintis. Svarbiausias veiksnys dermatitui išsivystyti – nuolatinė drėgmė, dėl kurios pažeidžiamas apsauginis odos barjeras [1, 5]. Atsiradus naujos kartos sauskelnėms, kurios pasižymi ypač geru skysčių sugėrimu, sauskelnių dermatito atvejų kiek sumažėjo, tačiau vis tiek dar neretai pasitaiko.
Šlapimas bei išmatos. Veikiant išmatose esantiems fermentams (proteazėms, lipazėms), šlapalas virsta amoniaku, didėja pH ir atsiranda odos sudirginimas [2].
Mikroorganizmai. Candida albicans gali būti randama net 80 proc. tarpvietės odos pažeidimą turinčių kūdikių. Infekcija dažniausiai pasireiškia per 48–72 val. po odos sudirginimo [1]. Taip pat antrinės infekcijos išsivystymui įtakos turi antibiotikų vartojimas, imuniteto nepakankamumas bei cukrinis diabetas. Staphylococcus aureus ir A grupės streptokokai taip pat gali sukelti bėrimus sauskelnių srityje. S. aureus kolonizacija dažniau nustatoma sergantiems atopiniu dermatitu vaikams. Kiti galimi sukėlėjai – tai Shigella, Escherichia coli, Yersinia enterocolitica, virusai (Koksaki, herpeso, Žmogaus imunodeficito virusas), parazitai ar grybeliai [3].
Mityba. Vystyklų dermatitas gali būti požymis, jog mityboje trūksta cinko ar biotino [1].
Cheminiai dirgikliai. Kontaktinio dermatito išsivystymą gali skatinti muilai, detergentai ar antiseptinės medžiagos. Naudojant vienkartines sauskelnes ši tikimybė sumažėja [1].
Antibiotikai. Plataus spektro antibiotikų vartojimas, sergant vidurinės ausies uždegimu ar kvėpavimo takų infekcija, gali didinti sauskelnių dermatito išsivystymo [4] bei antrinės infekcijos riziką.
Viduriavimas. Dažnas tuštinimasis skystomis išmatomis ne tik dėl pastovios drėgmės skatina dermatito išsivystymą, bet ir tokiose išmatose dažnai būna virškinimo fermentų, kurie tiesiogiai pažeidžia odos barjerą [4].
Šlapimo takų sutrikimai. Esant šlapimo takų sutrikimams galimas pastovus šlapimo išsiskyrimas, o tai irgi didina infekcijų riziką [4].
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas. Dermatologijos aktualijos“ 2016