Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo skyrimo rekomendacijų apžvalga

2017 m. sausio mėn. NVNU skyrimo rekomendacijos, aprobuotos ir patvirtintos NICE (National institute for Helath and Care Excellence)

(NICE rekomendacijų vertimas)

Publikuota: 2015 m. sausio 15 d.

Nice.org.uk/guidance/ktt13

 

Vietinio pritaikymo pasirinkimas

  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) yra vieni dažniausiai išrašomų ir vartojamų vaistų. Atkreipkite dėmesį į tinkamo NVNU paskyrimą asmenims, turintiems didesnę gastrointestinio, inkstų ir sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) bei mirtingumo dėl jų riziką (pvz., vyresnio amžiaus žmonėms).
  •  Jei vis dėlto tenka skirti NVNU, pasirinktiniai galėtų būti ibuprofenas (1200 mg per dieną ar mažiau) arba naproksenas (1000 mg gryno naprokseno per dieną arba 1100 mg naprokseno natrio druskos per dieną). Rekomenduojama skirti mažiausias efektyvias NVNU dozes galimai trumpiausią laiką ligos simptomams kontroliuoti.
  • Pacientams, sergantiems osteoartritu arba reumatoidiniu artritu, kartu su NVNU reikėtų skirti protonų siurblio inhibitorių, o gydant apatinės nugaros dalies skausmą NVNU irgi vertėtų nepamiršti gastroprotekcinio gydymo.

 

Seniai žinoma ir pripažinta, kad visi NVNU turi nepageidaujamą šalutinį gastrointestinį ir renalinį poveikį. Taip pat patikimai įrodyta, kad daugelis NVNU, įskaitant COX-2 inhibitorius ir kai kuriuos tradicinius NVNU, kaip antai diklofenakas ir didelės dozės ibuprofeno, didina ŠKL komplikacijų riziką.

2015 m. birželio mėn. MHRA Vaistų saugumo naujienų tarnyba paskelbė gaires dėl visų NVNU vartojimo. Daugiau informacijos apie tai galima rasti NICE klinikinių duomenų apie NVNU suvestinėje. Joje nurodoma, kad išrašant NVNU:

  • Būtina atsižvelgti į paciento individualius rizikos veiksnius, įskaitant širdies ir kraujagyslių bei gastrointestinių ligų anamnezę.
  • Naproksenas (1000 mg gryno naprokseno per dieną arba 1100 mg naprokseno natrio druskos per dieną) ir mažos dozės ibuprofeno (1200 mg per dieną arba mažiau) pasižymi palankiausiu iš visų NVNU saugumu trombozinių ŠKL komplikacijų rizikos požiūriu.
  • Ligos simptomų kontrolei rekomenduojamos mažiausios efektyvios dozės galimai trumpiausią laiką. Gydant NVNU reikia periodiškai įvertinti paciento atsaką į gydymą ir vaistų poreikį simptomams palengvinti.

2009 m. gegužės mėn. MHRA Vaistų saugumo naujienų pranešime dar kartą primenama, kad NVNU kartais gali skatinti vystytis inkstų funkcijos nepakankamumą, todėl asmenys, turintys padidėjusią inkstų nepakankamumo riziką ar sergantys inkstų nepakankamumu (ypač vyresnio amžiaus žmonės), jei tik galima, turėtų vengti vartoti NVNU. MHRA pabrėžia, kad skiriant pacientui NVNU reikia įvertinti kitas gretutines ligas, būkles ar kartu vartojamus vaistus, kurie gali skatinti inkstų funkcijos blogėjimą. Pavyzdžiui, skiriant NVNU kartu su renino-angiotenzino sistemą veikiančiais vaistais, gali padidėti inkstų disfunkcijos rizika. Jei šių vaistų derinį tenka vartoti ilgesnį laiką, reikia reguliariai ir rūpestingai sekti inkstų veiklą.

Taip pat buvo pateikta keletas Europos vaistų agentūros (EVA) apžvalgų ir MHRA Vaistų saugumo naujienų tarnybos atnaujinimų dėl NVNU saugumo širdies ir kraujagyslių sistemai:

  • EVA 2005 m. COX-2 apžvalgoje pabrėžė, kad COX-2 inhibitoriai didina širdies ir galvos smegenų trombozinių komplikacijų, kaip antai infarkto ar insulto, riziką. 2006 m. EVA patikslinta, kad šios trombozinės komplikacijos būdingos ir neselektyviesiems NVNU, pvz., diklofenakui, ypač skiriamam didelėmis dozėmis ir ilgą laiką.
  • 2008 m. liepos mėn. Vaistų saugumo naujienų (Drug safety update) biuletenyje, vadovaujantis EVA rekomendacija, buvo paskelbta, kad etorikoksibo negalima skirti pacientams, kurių AKS ≥140/90 mm Hg arba jis nekoreguojamas. Etorikoksibo vaisto apraše nurodoma, kad prieš gydant juo turi būti sukontroliuota hipertenzija, taip pat reikia nuolat sekti kraujospūdį gydymo etorikoksibu metu. Kraujospūdį reikia pradėti sekti 2 savaites nuo gydymo etorikoksibu pradžios, po to periodiškai visą gydymo laiką. Jei vartojant etorikoksibo kraujospūdis kyla, reikėtų apsvarstyti alternatyvaus gydymo galimybes.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 3