Per metus Europoje net 4 mln. žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Lietuvoje sergamumas šiomis ligomis yra vienas didžiausių Europoje. Taip tvirtino Europos šalių širdies indeksą pristatę tyrėjai. Širdies ir kraujagyslių ligas medikai ir sveikatos politikos formuotojai vadina XXI amžiaus maru, užklupusiu sparčiai besivystančią visuomenę.
Visoje Europoje, o taip pat ir Lietuvoje, širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis. Tačiau Lietuvoje tiek vyrų, tiek moterų mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodikliai yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Mūsų šalyje nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų miršta beveik dvigubai – 56 proc. – daugiau gyventojų negu vidutiniškai ES šalyse senbuvėse.
Apie tai, kaip pažaboti XXI amžiaus visuomenę kankinančias ligas bus diskutuojama birželio 1–3 dienomis Vilniuje vyksiančiame tarptautiniame kardiologų renginyje – Šiaurės Baltijos šalių kardiologijos kongrese (Nordic Baltic Congress of Cardiology (NBCC 2017)) – kuriame pranešimus skaitys žymūs Europos ir pasaulio mokslininkai, medikai praktikai. Kongresą inicijuoja Lietuvos kardiologų draugija ir Šiaurė Baltijos šalių aljansas.
Susirgimų pasekmės
Širdies ir kraujagyslių susirgimai yra itin didelė lėtinių neinfekcinių ligų grupė, kuri iš kitų išsiskiria tuo, jog dauguma jų vystosi santykinai lėtai, pradžioje nesukelia jokių ligos simptomų, tačiau pakitusią širdies ir kraujagyslių struktūrą net ir intensyviai gydant vaistais sunku grąžinti į pradinę būseną. Kardiologijoje gydytojai susiduria ir su retomis, įgimtomis, genetinių defektų sukeltomis ligomis, tačiau didžiausią sergamumą ir mirštamumą lemia aterosklerozės sukelta išeminė širdies liga, ją lemia širdies vainikinių kraujagyslių aterosklerozė. Šis susirgimas gali pažeisti kraujagysles ne tik širdyje, bet ir smegenyse, stambiose žmogaus organizmo arterijose. Taip pat didelis sergamumas ir mirštamumas nuo miokardo infarkto, degeneracinės vožtuvų ligos, širdies nepakankamumo, arterinės hipertenzijos komplikacijų.
Rizikos veiksnių pašalinimas
„Nemaloni“ daugelio širdies ligų ypatybė yra ta, jog pirmasis ligos simptomas gali būti netikėtai išsivystančios grėsmingos būklės, pavyzdžiui, miokardo infarktas, plaučių edema, staigi mirtis. Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidento prof. Rimvydo Šlapiko, ilga širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimų ikisimptominė fazė – galimybė gydytojams imtis veiksmų, leidžiančių užbėgti ligai už akių.
Medikams žinomi pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai: rūkymas, padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio koncentracija, netaisyklinga mityba, nejudrus gyvenimo būdas, todėl šių rizikos veiksnių nustatymas ir šalinimas neabejotinai stabdo širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą ir progresavimą. Žinant, kad šie susirgimai jau yra pasiekę epideminį mastą, būtinas sisteminis požiūris į šių ligų grupės profilaktiką, kuri turi būti ankstyva, pagrįsta informatyviausiais ligų išsivystymo rizikos nustatymo algoritmais. Tai nėra lengvas uždavinys, nes pacientų, kuriems reikalinga profilaktinė patikra skaičius yra didelis.
Prof. R. Šlapikas atkreipia dėmesį į tai, kad širdies ir kraujagyslių susirgimai lemia neįgalumą, o šioms ligoms progresuojant tenka vartoti vis daugiau medikamentų, reikalingi brangiai kainuojantys intervencinio gydymo metodai, pavyzdžiui, intervencinės perkutaninės procedūros, stentai, elektorkardiostimuliatoriai, chirurginė vožtuvų korekcija, kairįjį skilvelį pavaduojantys prietaisai, o kartais prireikia ir širdies transplantacijos. Siekiant to išvengti, valstybei tikslinga ir ekonomiškai naudinga investuoti į širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, tokių kaip arterinė hipertenzija, dislipidemija ar cukrinis diabetas gydymą.
„Kadangi širdies ir kraujagyslių ligos dažnai yra kitų ligų pasekmė, gydant tokius pacientus yra būtinas gydymo tarpdiscipliniškumas ir skirtingų sričių medikų bendradarbiavimas gydant pacientą: kardiologų su endokrinologais, neurologais, nefrologais, bendrosios praktikos gydytojais“, – pastebi prof. R. Šlapikas.
Būtinas sisteminis gydymas
Tačiau pacientai, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, net jei širdies ir kraujagyslių struktūros pažeidimai sukėlė širdies nepakankamumą ir koronarinius sindromus gali gyventi ilgiau, o jų gyvenimo trukmę ir kokybę lemia efektyviai maksimalus ir sisteminis gydymas, taikomi inovatyvūs gydymo būdai.
Lietuvoje įgyvendinta nemažai priemonių, padedančių kovoti su širdies ir kraujagyslių ligomis. Pavyzdžiui, jau dešimtmetį vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų pirminės prevencijos programa, kuri skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Jiems kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, esant poreikiui, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Nustačius didelę širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, pacientas siunčiamas į specializuotus centrus išsamiau išsitirti, o prireikus – skiriamas gydymas.
Jau keletą metų šalyje veikia ūmaus miokardo infarkto klasteris, kurio tikslas yra laiku diagnozuoti ūmų miokardo infarktą ir kuo skubiau (mažiau negu per dvi valandas) pristatyti pacientą į gydymo įstaigą širdies vainikinės arterijos atvėrimui. Šio klasterio sėkmę užtikrina gerai koordinuojamas greitosios medicinos pagalbos ir intervencinės kardiologijos centrų (tokių visą parą veikiančių centrų Lietuvoje yra penki) veiklos modelis.
Praėjusiais metais duris atvėrė ir pirmieji širdies nepakankamumo kabinetai, kuriuose kuriuose dirbanti kardiologo ir slaugytojo komanda teikia specializuotas paslaugas pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu. Šiuose kabinetuose gali apsilankyti ir su medikais dėl gydymo ir sveikesnio gyvenimo būdo pokyčių pasikonsultuoti žmonės, kurie metų bėgyje dėl šios ligos gulėjo ligoninėje. Planuojama, kad tokių kabinetų Lietuvoje bus 29, šiuo metu jau veikia 7.
Pasak prof. R. Šlapiko, galima daryti išvadą, jo Lietuvoje turime gerai organizuotas programas, orientuotas į profilaktiką, ūmią ligos fazę ir lėtinę struktūrinės ligos fazę, tačiau reikia nepamiršti, kad kasdien viso pasaulio mokslininkai ir gydytojai pateikia gausybę faktų – diagnostikos ir gydymo naujovių, kurios gal ir ne tą pačią minutę, tačiau būna pritaikomos gyvenime: „Džiaugiamės, kai veiksmingas, gerai kompensuojamas vaistas pagaliau įsitvirtina rinkoje, o vis besivystanti biotechnologijos ir farmacijos pramonė pateikia naujų „staigmenų“ gerąja prasme – dar veiksmingesnių ir saugesnių vaistų”.
Nors Lietuvoje yra prieinama ir kompensuojama daug veiksmingų medikamentų, tačiau yra ir tokių, kurie reikalingi, tačiau kol kas nėra kompensuojami Lietuvoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas pastebi, kad medikams, gydantiems širdies ir kraujagyslių ligas, itin svarbu gauti naujausias žinias, informaciją apie mokslinių tyrimų rezultatus ir naujausias gydymo rekomendacijas – gydymo gaires, kurias pateikia didelės tarptautinės profesinės organizacijos tokios kaip, pavyzdžiui, Europos kardiologų draugija (EKD), kuri vienija 56 nacionalines kardiologų draugijas. Aštuonios jų – Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Norvegija, Danija ir Islandija yra susibūrusios į Šiaurė Baltijos šalių aljansą, kurio narės kas 2 metus rengia kongresus.
Šiemet pirmosiomis birželio dienomis jis organizuojamas Vilniuje, kur bus skaitomi pranešimai aktualiomis išeminės širdies ligos, arterinės hipertenzijos, dislipidemijos, širdies nepakankamumo, aritmijų, širdies ligų prevencijos temomis. Programoje yra ir numatytos atskiros sesijos, skirtos intervenciniams kardiologams, elektrofiziologams ir kardiochirurgams. Kongreso naujovė – jaunųjų kardiologų sesijos, sesijos skirtos slaugytojoms.
„Tokiuose kongresuose yra pristatomos mokslo naujovės, padedami pagrindai moksliniam bendradarbiavimui, užmezgami asmeniniai profesiniai ryšiai, dalinamasi praktine patirtimi”, – pasakoja prof. R. Šlapikas.
Šio tarptautinio kongreso organizatoriai pagalvojo ne tik apie medikus, bet ir apie visuomenę. Birželio 2 dieną vilniečių pamėgtoje vietoje – Neries upės krantinėje – vyks renginiai, skirti visuomenei, jų metu ekrane bus rodoma vaizdinė informacija apie širdies ir kraujagyslių ligas ir jų rizikos veiksnius, bus matuojamas kraujospūdis, cholesterolio koncentracija kraujyje. Taip siekiame didinti visuomenės supratimą apie širdies ir kraujagyslių ligas, norime atkreipti į jas dėmesį ir priminti žmonėms, kad būtina tikrintis savo sveikatą profilaktiškai, kad dar nejaučiami jokios ligos simptomai.
Organizatorių inf.