Prof. dr. Daimantas Milonas
LSMU MA Urologijos klinika
Inkstų ląstelių karcinoma (ILK) (angl. renal cell karcinoma) sudaro 2–3 proc. visų onkologinių ligų ir išlieka trečias pagal dažnumą urologinės sistemos vėžys. Europos Sąjungoje (ES) 2012 m. buvo nustatyta 84 400 naujų ILK atvejų ir registruota 34 700 mirties atvejų nuo šio vėžio. Kasmet registruojama 2–3 proc. daugiau naujų ILK atvejų, tai rodo, jog ši liga ir ateityje išliks viena aktualiausių tarp šlapimo takų onkologinių ligų. Lietuvoje, remiantis Nacionalinio vėžio registro duomenimis, 2006 m. buvo užregistruota 632 nauji ILK atvejai, tuo tarpu 2012 m. – jau 780. Naujų vėžio atvejų augimo tendencijos Lietuvoje stebimos kiek didesnės nei ES. Skaičiuojant ILK atvejus 100 tūkst. gyventojų, Lietuva yra viena iš pirmaujančių ES. Nors pastaruosius dešimtmečius didžiausiose Vakarų Europos šalyse stebimas mirtingumo dėl ILK mažėjimo tendencijos, Lietuvoje šis rodiklis išlieka didėjantis ir siekia 9,2 šimtui tūkstančių gyventojų.
Diagnostika
Dažniausiai ILK nustatoma asimptomė. Klasikinė klinikinių simptomų triada – skausmas, kraujas šlapime (hematurija), čiuopiamas darinys – nustatoma vos 10 proc. pacientų. Hematurija nustatoma dažniausiai iš visų simptomų, rečiausiai galima apčiuopti darinį juosmens srityje. Nors simptomai pasireiškia nedažnai, jų buvimas yra reikšmingas prognozės veiksnys agresyviai ILK eigai.
Ultragarso (UG) pilvo ir retroperitoninio tarpo tyrimas yra pagrindinis tyrimas, padedantis įtarti ILK. Šio tyrimo dėka įvyko esminis lūžis ILK diagnostikoje. Iš esmės pasikeitė nustatomo vėžio dydis. Per pastaruosius 3–4 dešimtmečius naudojant UG dažniausiai nustatomo ILK dydis yra nuo 4 iki 7 cm. Taip pat ženkliai padaugėjo ir mažų – 1–4 cm skersmens ILK atvejų. Būtent todėl naujai nustatomi ILK atvejai dažniausiai yra besimptomiai. UG yra reikšmingas ne tik ILK diagnostikai, bet ir ligos išplitimui nustatyti. Trombai vena renalis ir vena cava inf. dažnai yra nustatomi šiuo tyrimu. Dar vienas šio tyrimo privalumas yra tas, jog esant daug riebalinio komponento gerybiniame tumore (angiomyolipoma), jis tiksliai jau UG metu diferencijuojamas nuo ILK.
Kontrastinė kompiuterinė tomografija (KT) yra pagrindinis tyrimas nustatant ILK. Naviko dydis, lokalizacija, santykis su kolektorine sistema, santykis su gretutiniais organais, regioninių limfmazgių būklė, ligos išplitimas kituose pilvo organuose, kito inksto būklės įvertinimas – visa būtiniausia informacija, kuri reikalinga sprendžiant gydymo taktiką, yra gaunama šio tyrimo metu. Retais atvejais magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) gali suteikti papildomos informacijos, ypač esant centriniams ar inkstų geldelės navikams. Jeigu esant didesniems navikams (>4 cm.) KT pakankamai patikimai diagnozuoja ILK, tai esant mažesnio skersmens navikams diferenciacija tarp ILK ir onkocitomos yra sunkesnė. Tai išlieka svarbiu klausimu, nes iki 30 proc. mažesnių nei 4 cm inkstų navikų yra gerybiniai – onkocitomos.
Kiti diagnostiniai tyrimai padeda nustatyti ILK išplitimą. Dažniausia ILK metastazavimo vieta (70 proc.) yra plaučiai, todėl plaučių rentgenograma (jeigu yra galimybė plaučių KT) būtina visais ILK atvejais. Kaulų scintigrafija, KT ar MRT rekomenduojami tik esant simptomatikai. Į galvos smegenis ILK išplinta retai, todėl galvos KT rekomenduojama tik esant simptomams. Pozitronų emisijos tomografija (PET) nėra rutiniškas tyrimas vertinant ILK išplitimą. Ypač retais atvejais inkstų angiografija gali suteikti papildomos vertingos informacijos.
Inkstų biopsija
Stulpelinės biopsijos jautrumas ir specifiškumas nustatant ILK siekia 99 proc., tačiau vėžio diferenciacija tiksliai nustatoma tik iki 60 proc. Iki 10 proc. biopsija gali būti neinformatyvi. Nors informacija, gaunama atlikus inkstų biopsiją, yra pakankamai tiksli, šio invazinio tyrimo būtinybę emia ILK gydymo ypatumai. Pagrindinis ILK gydymo metodas yra chirurginis – nefrektomija arba nefronus tausojanti operacija (inksto rezekcija). Jeigu toks gydymas yra numatomas, inksto biopsija nėra rekomenduojama. Tačiau kartais šis tyrimo būdas yra privalomas arba rekomenduojamas. Inksto biopsija yra privaloma, kai planuojamas minimaliai invazyvus gydymas – radiodažninė abliacija, krioabliacija, gydymas didelio intensyvumo ultragarsu (HIFU). Taip pat biopsija yra būtina sprendžiant metastazavusio ILK gydymo taktiką, kai inksto šalinimas ir kartu tiksli histologija yra negalima. Iinksto biopsija rekomenduojama, kai yra planuojama stebėjimo taktika.
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas. Ekspertų rekomendacijos“. 2016/2017 Nr. 2