Tymai, skarlatina, vėjaraupiai, raudonukė… Tai tik dalis infekcinių vaikų ligų, kuriomis mažieji dažniausiai perserga vaikystėje. Šios ligos plinta lašiniu būdu, arba kitais žodžiais tariant – oru. Kitos infekcinės kilmės ligos kartojasi nuolatos ar keletą kartų per metus – rotavirusinė žarnyno liga, gripas ir kt. Kadangi vaiko imuninė sistema nėra labai stipri, infekcinės ligos gali jį smarkiai paveikti. Sergant dažnai sutrinka virškinimas ir kraujo apytaka, prasideda viduriavimas ir vėmimas.
Vėjaraupiai
Vėjaraupiai – tai dažna ir ypač užkrečiama infekcinė liga, sukelta pūslelinės šeimos viruso. Po kontakto su sergančiuoju apie 90 proc. asmenų suserga šia infekcija. Užsikrečiama nuo sergančiojo asmens, per orą, įkvepiant užkrato dalelių. Ligonis pavojingas aplinkiniams 2 dienas iki atsirandant bėrimui ir maždaug iki 10–os ligos dienos. Dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai.
Požymiai
Pradžia ūmi. Pakyla temperatūra, vaikas pradeda kosėti. Pirmą, vėliausiai antrą ligos dieną atsiranda bėrimas. Iš pradžių jis atsiranda ant veido, plaukuotoje galvos dalyje ir greitai išberia visą kūną. Bėrimas – tai rausvos dėmelės, kurios greitai virsta papulėmis. Jau pirmą dieną papulių viduje atsiranda pūslelės, pripildytos skaidraus skysčio ir apjuostos rausvu lanku. Dar 3–4 dienas atsiranda vis nauji bėrimo elementai. Kiekviena nauja bėrimų banga lydima temperatūros pakilimo. Nuo 3 dienos pūslelės pradeda džiūti ir užsideda šašai. Po 1–2 savaičių šašai nukrenta. Dažnai išberia ir gleivines (žiočių, skruostų, lūpų, akių, išorinių lytinių organų). Čia neretai bėrimo elementai išopėja. Visada būna mažesnis ar didesnis niežulys, ypač jei pūslelės yra didelės. Jei vaikas nusikaso ir patenka antrinė infekcija, susidaro pūlinukai.
Gydymas ir pagalbos priemonės
Specifinio vėjaraupių gydymo nėra. Antivirusiniai vaistai (acikloviras arba zoviraksas, viroleksas, vaklacikloviras, famviras ir kai kurie kiti) rekomenduojami juostinei pūslelinei gydyti, tačiau vėjaraupiams gydyti jie mažai efektyvūs. Dažniausiai taikomos tik simptominės gydymo priemonės ir odos higienos priemonės.
Skarlatina
Skarlatina – ūminė bakterinė infekcija, sukelta streptokoko, pasireiškianti ryklės bei gomurio migdolų uždegimu, smulkiu raudonu odos bėrimu ir bendru negalavimu. Infekcijos šaltinis – ligonis arba bakterijų nešiotojas. Paprastai infekcija perduodama per orą lašiniu būdu. Dažniausiai serga 2–8 m. amžiaus vaikai.
Požymiai
Inkubacinis periodas trunka 2–7 dienas. Ligos eiga ūmi. Vaikas pradeda karščiuoti, temperatūra 39–40° C, skauda galvą, ryklę, pilvą, gali pykinti, vemti. Pastovus požymis yra padidėjusios žiotys ir tonzilės. Padidėja kaklo limfmazgiai, palpuojant skausmingi. Atsiranda odos bėrimas, praėjus 12–24 val. nuo ligos pradžios. Beria nuo kaklo, pereina ant liemens bei galūnių ir per 1–2 dienas išplinta visame kūne, išskyrus nosies, lūpų trikampį. Bėrimo elementai smulkūs, taškiniai, išsidėstę paraudusioje odoje. Oda dėl pabrinkusių bėrimo elementų tampa šiurkšti. Ryškiausiai išberia pažastis, kirkšnis, alkūnių lenkiamuosius paviršius ir pakinklius. Bėrimas gali laikytis nuo poros valandų iki 7 dienų. Liežuvis pirmomis dienomis būna padengtas baltu apnašu, po 2–4 dienų nusivalo, išryškėja paburkę liežuvio speneliai, todėl 4–8 ligos dieną jis primena „avietę“. Antrą ligos savaitę oda šerpetoja, delnų ir padų oda lupasi, nes paveiktos streptokoko odos ląstelės ragėja.
Gydymas ir pagalbos priemonės
Gydymo tikslas yra ne tik sumažinti ligos simptomus, bet ir išvengti komplikacijų. Skiriama antibiotikų. Gydymo kursas – 10 dienų. Jei ligonis serga lengva skarlatinos forma, jį galima gydyti namuose. Sunkiomis komplikuotomis skarlatinos formomis sergantys pacientai guldomi į ligoninę. Papildomai skiriama skysčių, temperatūrą mažinančių vaistų, ryklės skalavimas hipertoniniu druskos tirpalu, dezinfekuojančios ryklės pastilės. Ligoniai izoliuojami nuo pirmųjų ligos požymių atsiradimo, kol sueis 2 paros nuo gydymo antibiotikais pradžios. Streptokokinė infekcija gali kartotis.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2017 Nr. 2