Klinikinėje praktikoje dažniausiai pasitaiko šios vaginito formos: bakterinė vaginozė, vulvovaginalinė kandidiazė ir trichomoniazė. Bakterine vaginoze dažniau serga žemesnio socialinio ekonominio luomo, daug lytinių partnerių turinčios, rūkančios, intrauterines kontracepcijos priemones naudojančios moterys. Vulvovaginalinės kandidiazės atsiradimą skatina vaginalinių ar sisteminių antibiotikų vartojimas, rafinuotų angliavandenių, saldumynų gausi mityba, blogai kontroliuojamas cukrinis diabetas.
Bakterinė vaginozė, arba nespecifinis vaginitas, – tai liga, kurios etiologinis veiksnys yra bakterijos, bet uždegimo atsako nenustatoma. Nustatyta, kad bakterinė vaginozė dažniausiai susijusi su Gardnerella vaginalis (GV), taip pat kitomis bakterijomis, kaip antai Lactobacillus, Prevotella, kai kuriais anaerobais (Mobiluncus, Bacteroides, Peptostreptococcus, Fusobacterium), Eubacterium, Mycoplasma hominis, Ureaplasma urealyticum, Streptococcus viridans, Atopobium vaginae ir kt.
Bakterinė vaginozė (BV) yra pati dažniausia vaginito (kolpito) priežastis ir infekcija, pasitaikanti ambulatorinėje ginekologinėje praktikoje. BV būdingos pagausėjusios nemalonaus kvapo makšties išskyros, atsirandančios dėl pasikeitusios makšties mikrofloros.
Paplitimas
Jungtinėse Amerikos Valstijose BV nustatoma vienai iš 3 suaugusių moterų, t. y. iš viso 21 mln. moterų. Dažniausiai BV serga lytiškai aktyvaus reprodukcinio amžiaus moterys. Kiekvienais metais JAV užregistruojama 10 mln. moterų vizitų pas gydytoją dėl makšties išskyrų. Dažniau BV diagnozuojama rūkančioms, nutukusioms, netekėjusioms, anksčiau gimdžiusioms, abortų turėjusioms moterims.
Apie 80 proc. vyrų, kurių lytinės partnerės serga BV, iš šlaplės išskiriama GV. Vis dėlto šių vyrų nerekomenduojama gydyti, nes tai neturi įtakos jų lytinių partnerių moterų sergamumui BV. GV vyrams nesukelia uretrito.
BV nustatoma 10–25 proc. akušerijos klinikų ir 30–65 lytiškai plintančių ligų klinikų pacienčių. Kai kurių tyrimų duomenimis, BV dažniau serga afroamerikiečių etninės grupės moterys lyginant su baltaodėmis. Šio fenomeno priežastys nežinomos.
Patofiziologija
Gardnerella vaginalis yra fakultatyvinis anaerobas, Gramo būdu dažosi įvairiai. GV gali sukelti įvairias infekcijas, tačiau kliniškai reikšmingiausia yra BV. GV yra svarbiausiais ir dažniausiai pasitaikantis etiologinis BV veiksnys. Tyrimai rodo, kad sveikoms moterims į makštį išvirkštus BV sergančios moters išskyrų, sveikosioms atsiranda BV simptomų.
Kodėl sutrinka moters makšties mikroflora, pasikeičia vaginalinės terpės pH ir susergama BV, nėra gerai žinoma. Nustatyta, kad esant BV makštyje sumažėja vandenilio peroksidą (H2O2) gaminančių laktobacilų. Laktobacilos padeda palaikyti fiziologinį sveikos makšties pH, todėl slopinama kitokių anaerobinių mikroorganizmų vegetacija. Sveikoje makštyje yra didelė laktobacilų koncentracija. Laktobacilos yra palyginti „lepios“ bakterijos, jos greitai nuslopinamos pradėjus daugintis anaerobams, pavyzdžiui, GV.
Bakterinė vaginozė nėra lytiškai plintanti liga, tačiau lytinis aktyvumas skatina BV atsiradimą. Pastarąjį teiginį paremia šie faktai: BV gali pasireikšti ir lytiškai nesantykiavusioms merginoms, BV sukėlėjų kolonizacija gali būti nustatoma lytiškai nesantykiavusių mergaičių ir berniukų tiesiojoje žarnoje.
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 6