Endometriozė – tai liga, kuria sergant į gimdos gleivinę panašus audinys veši už gimdos ribų, sukeldamas lėtinę uždegimo reakciją. Dažniausiai pažeidžiami mažojo dubens organai ir pilvaplėvė, rečiau nustatoma kitos lokalizacijos endometriozė (pvz., plaučių). Tai reprodukcinio amžiaus moterų liga. Manoma, kad ja serga 2–10 proc. bendros moterų populiacijos ir iki 50 proc. nevaisingų moterų.
Didesnė endometriozės rizika yra negimdžiusioms moterims, toms, kurioms menstruacijos prasidėjo anksti, yra trumpas menstruacijų ciklas, gausios menstruacijos, lytinių organų anomalijos, taip pat moterims, kurių giminėje yra endometriozės atvejų [2]. Pirmuosius simptomus moterys pajunta anksti – 38 proc. būdamos jaunesnės nei 15 metų, 28 proc. – 15–19 metų amžiaus [3].
Klinikiniai endometriozės požymiai yra nespecifiniai, būdingi daugeliui kitų ligų. Dažniausiai pacientės skundžiasi skausmu (menstruacijų, lytinių santykių, ovuliacijos metu) ir/ar nevaisingumu [1, 2]. Taip pat gali būti lėtinis nuovargis, lėtiniai dubens skausmai, skausmingas šlapinimasis, pilvo pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pykinimas. Virškinamojo trakto simptomai dažnai kartojasi cikliškai. Daliai sergančiųjų endometrioze simptomų nebūna [1, 2].
Endometriozė diagnozuojama atlikus objektyvią apžiūrą ir vaizdo tyrimus (ultragarso tyrimą ir retais atvejais magnetinio rezonanso tyrimą) [1, 2]. Diagnozė galutinai patvirtinama atlikus laparoskopiją ir įvertinus audinio gabalėlį histologiškai.
Endometriozė yra lėtinė liga, kurios pagrindiniai simptomai yra skausmas, labai bloginantis moterų gyvenimo kokybę, bei nevaisingumas. Nevaisingumo problema sprendžiama taikant chirurginį gydymą arba pagalbines apvaisinimo procedūras [2]. Skausmui mažinti yra taikomas medikamentinis ir chirurginis gydymas [1, 2]. Šiame straipsnyje aptariami endometriozės gydymo būdai.
Medikamentinis endometriozės gydymas
Geriamosios sudėtinės estrogenų ir progestino kontraceptinės tabletės ilgą laiką buvo pirmaeilis endometriozės medikamentinio gydymo būdas. Tačiau tik vienas atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamas klinikinis tyrimas, atliktas su 100 moterų, tyrė sudėtinių kontraceptinių tablečių efektyvumą dubens skausmo ir dismenorijos gydymui sergant endometrioze [4]. Moterims, sergančioms pirmine dismenorėja, sudėtinės estrogenų ir progestino tabletės yra efektyvios, nes suplonina endometriumą, dėl to sumažėja kraujavimas, be to, yra slopinamas arachidono rūgšties metabolizmas į prostaglandinus ir todėl sumažėja skausmas [4].
Manyta, kad sergant endometrioze endometrioidiniai implantai turi tokią pačią morfologiją, kaip ir endometriumas, todėl sudėtinės kontraceptinės tabletės taip pat bus efektyvios. Tačiau ši prielaida nėra visiškai teisinga. Tyrimai rodo, kad normaliame endometriume estrogenai folikulinėje fazėje veikia per estrogenų receptorius ir didina progesterono receptorių, ypač B izoformos, baltymų kiekį ir transkripciją [4]. Liuteininės fazės metu progesteronas veikia per progesterono receptorius (B izoformą) ir slopina estrogenų receptorius bei didina fermento 17b-hidroksisteroido dehidrogenazės 2 tipo (HSD17B2) transkripciją ir sekreciją. Šis fermentas verčia estradiolį į mažiau aktyvų estroną [2, 4]. Endometrioidiniuose implantuose estrogenų receptorių alfa aktyvumas yra sumažėjęs, bet beta aktyvumas yra gerokai padidėjęs [4]. Dėl šios priežasties mažėja progesterono B izoformos receptorių ir nėra aktyvuojamas HSD17B2 [2, 4]. Taigi endometrioidiniuose implantuose yra mažai ar visai nėra progesterono receptorių, dėl to neaktyvuojamas HSD17B2 ir nesumažinamas estrogenų kiekis, kuris skatina endometrioidinių implantų vešėjimą [2, 4].
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 6