Viršutiniai kvėpavimo takai yra kolonizuoti saprofitinės floros, kuri gleivinėje sukuria apsauginį barjerą. Šis barjeras neleidžia patogeniškiems mikroorganizmams daugintis ir taip apsaugo nuo potencialios patogenų kolonizacijos. Natūralios mikrofloros sumažėjimas sudaro sąlygas išoriniams ar oportunistiniams mikroorganizmams daugintis bei sukelti įvairias ligas.
Kas sutrikdo mikrofloros pusiausvyrą?
Saprofitinės floros sudaromą barjerą gleivinėje gali pažeisti daug veiksnių – rūkymas (aktyvus ir pasyvus), lėtiniai alerginiai viršutinių kvėpavimo takų uždegimai, dažnas vietinio poveikio antiseptikų vartojimas bei gydymas antibiotikais.
Viena dažniausių antibiotikais gydomų infekcijų kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje – ūminis vidurinės ausies uždegimas (ŪVAU). Šiai infekcijai pasireikšti turi įtakos įvairūs veiksniai: alerginės ligos, nosies patologija (kriauklių hipertrofija, iškrypusi pertvara), viršutinių kvėpavimo takų uždegimai (adenoiditai, rinosinusitai). Kadangi dažniausiai ŪVAU yra viršutinių kvėpavimo takų infekcijų pasekmė, tai ir sukėlėjai vyrauja tie patys – bakterijos Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae ir Moraxella catarrhalis. Ūminis vidurinės ausies uždegimas, atsižvelgiant į jo sunkumą, eigą ir individualaus paciento anamnezę, gydomas simptomiškai, antibiotikais, chirurgiškai arba šių metodų deriniu. Vis dėlto dažnai nėra atsižvelgiama į gydymo antibiotikais būtinybę ir jais gydymas pradedamas nedelsiant, siekiant išvengti galimų komplikacijų (mastoidito, intrakranijinio absceso, sepsio ir kitų). Tačiau keliuose atsitiktinių imčių tyrimuose nustatyta, kad nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp nepraeinančio karščiavimo ir ausies skausmo vaikų, kuriems ŪVAU gydytas simptomiškai, ir tų, kuriems skirtas antibakterinis gydymas [2]. ŪVAU gydymo rekomendacijose nurodoma, kad, pasireiškus lengvos formos otitui bei nesant intoksikacijos reiškinių, galima gydyti simptomiškai, pacientą atidžiai stebint 72 val. [3, 4). Ši „sekimo ir laukimo“ taktika populiarėja tokiose išsivysčiusiose šalyse, kaip Danijoje, Norvegijoje ir JAV siekiant sumažinti ne tik antibiotikų sukeliamų nepageidaujamų poveikių pasireiškimą, bet ir didėjančio atsparumo antibiotikams riziką.
Natūrali mikroflora ir imunitetas
Vienas pagrindinių įgimto imuniteto komponentų – neutrofilai. Tyrimai parodė, kad mikrobiota (natūrali mikroflora) didina neutrofilų efektyvumą per įgimto imuniteto chemokiną interleukiną 8 (IL-8). Nustatyta, kad mikrobiota paskatina IL-8 sutelkti neutrofilus į potencialią patogenų kolonizacijos vietą, vykdyti fagocitozę ir stabdyti jų augimą [5].
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2017 Nr. 6