Vaikų galvos skausmas

 

Galvos skausmas yra dažniausias vaikų ir paauglių skundas tiek klinikinėje praktikoje, tiek epidemiologinių tyrimų duomenimis. Galvos skausmas sukelia vaikui diskomfortą, netgi kančią, lemia pamokų praleidinėjimą, mažina akademinius pasiekimus, sukelia įtampą ir nerimą visai šeimai. Iki 18 metų net 90 proc. vaikų yra patyrę galvos skausmą, 20 proc. skausmas yra dažnas arba stiprus. Vaikų galvos skausmų diagnozavimo ir gydymo principai yra panašūs kaip ir suaugusiųjų. Vis dėlto turi būti įvertinta daug specifinių veiksnių: amžius, vystymasis, brendimas, psichosocialinė aplinka.

 

Klasifikacija

Pagal kilmę galvos skausmas skiriamas į pirminį ir antrinį. Pirminis galvos skausmas rodo, kad neurologinė ir somatinė būklė yra nepakitusi, o pagrindinė liga yra būtent galvos skausmo sindromas. Pirminiam galvos skausmui priklauso migrena, įtampos tipo galvos skausmas bei retai vaikų amžiuje pasitaikantys klasteriniai galvos skausmai. Antrinį galvos skausmą (dar kartais vadinamą „organiniu skausmu“) gali sukelti ūminė infekcija arba smegenų liga – uždegiminė arba sukelianti intrakranijinę hipertenziją.

Pagal pasireiškimo pobūdį galvos skausmas gali būti ūminis epizodinis arba lėtinis. Pagal galvos skausmo lokalizaciją jis gali būti lokalus arba išplitęs. Galvos skausmai diagnozuojami remiantis Tarptautinės galvos skausmų klasifikacijos diagnostikos kriterijais.

 

Bendrieji diagnostikos principai

Kruopščiai surinkta anamnezė lemia diagnozę, tolesnius diagnostinius žingsnius, todėl turi būti apklausiamas tiek vaikas, tiek jo tėvai. Šeimos gydytojo praktikoje dažniausiai tenka konsultuoti vaikus, varginamus lėtinio arba epizodinio pasikartojančio galvos skausmo. Visada labai svarbu atskirti, ar šis skausmas yra pirminis, ar susijęs su kita liga, kurią reikia nedelsiant gydyti. Galvos skausmo dienynas, pildomas esant lėtiniam ar pasikartojančiam skausmui, yra svarbi diagnozės bei gydymo efektyvumo priemonė. Bendra somatinė apžiūra yra būtina, nes galvos skausmas gali kilti dėl infekcijos, somatinių ligų, traumų.

Neurologinės apžiūros metu svarbiausia atkreipti dėmesį į sąmonės būklę, meninginius požymius, judesių, koordinacijos, eisenos, kalbos, rijimo sutrikimus, galvos apimtį. Svarbu apžiūrėti akis, įvertinti regos aštrumą bei ištirti akių dugną. Galvos skausmo stiprumui nustatyti naudojamos skausmo vertinimo skalės (10 balų skalė, vaizdo analogijos skalė), kurios pasirenkamos pagal vaiko amžių. Mažų vaikų galvos skausmo stiprumas gali būti vertinamas pagal jos elgesį.

Psichologo ir psichiatro įvertinimas svarbus, jei įtariami emocijų sutrikimai, depresija. Svarbu įvertinti, ar galvos skausmas yra sudėtinė šių problemų dalis, ar pasekmė.

Vaizdo tyrimai turi būti atliekami tik esant pagrįstai indikacijai, nes nereikalingi tyrimai sukelia spinduliuotę, stresą, radiniai (atsitiktiniai ir gerybiniai) gali būti neteisingai interpretuojami.

Pagrindinės vaizdo tyrimų vaikams, patiriantiems galvos skausmą, indikacijos:

• padidėjusio intrakranijinio spaudimo požymiai: vemiama naktį arba rytą, galvos skausmas stiprėja gulint, didėjanti galvos apimtis, regos nervo papilos edema;
• naujai atsiradę židiniai, neurologiniai požymiai, žvairumas ir židininiai epilepsijos priepuoliai;
• smegenėlių pažeidimo požymiai: ataksija, nistagmas, intensinis tremoras, netikslūs judesiai;
• staigus asmenybės arba mokymosi rezultatų pasikeitimas.

 

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 7