Jurgita Sabaliauskienė
LSMUL Kauno klinikos, LSMU MA Reumatologijos klinika
Psoriazinis artritas yra lėtinis autoimuninės kilmės sąnarių uždegimas, nustatomas psoriaze sergantiems pacientams. Psoriazinis artritas (PsA) priskiriamas spondiloartropatijų grupei. Kaip ir kitoms šios grupės ligoms, psoriaziniam artritui būdingas periferinis artritas, entezitai, daktilitas ir ašinio skeleto uždegimas (sakroiliitas ir (arba) spondilitas). Literatūros duomenimis, psoriazinio artrito paplitimas tarp sergančiųjų psoriaze svyruoja nuo 6 iki 42 proc.[1]. Remiantis naujaisiais CASPAR klasifikacijos kriterijais atliktų tyrimų duomenimis, psoriazinis artritas nustatomas 14 proc. sergančiųjų odos psoriaze [2]. Vyrų ir moterų sergamumas panašus, dažniausiai liga pasireiškia 30–55 metų žmonėms.
Klinika
Psoriazinio artrito klinikinės išraiškos labai įvairios.
Neretai pasitaiko minėtų sąnarių pažeidimo tipų derinys arba ligos eigoje forma keičiasi, pavyzdžiui, oligoartritas gali pereiti į poliartritą. Psoriaziniam artritui būdingas pažeistų sąnarių skausmas, patinimas, sąstingis. Nustatyta, kad kartais sergančiųjų psoriaziniu artritu sąnariai būna mažiau skausmingi lyginant su sergančiais reumatoidiniu artritu [3]. Neretai ryškios deformacijos nustatomos nesant ryškaus skausminio sindromo. Distalinių interfalanginių sąnarių artritas ir mutiliuojantis artritas yra būdingiausios PsA formos, tačiau jos nėra dažniausios [4].Vien tikašinis spondiloartritas (t. y. izoliuotas sakroilinių sąnarių ir stuburo uždegimas) būna retai, paprastai jis diagnozuojamas kartu su periferinių sąnarių uždegimu. Daugumai sergančiųjų nustatomas asimetrinis oligoartritas ir poliartritas. Poliartrito eiga sunkesnė, jo prognozė blogesnė.
Psoriaziniam artritui būdingas periartikulinių audinių uždegimas.
Entezitas – tai uždegimas sausgyslių, raiščių prisitvirtinimo prie kaulo vietose. Tipinės sritys – Achilo sausgyslės, pado fascijos prisitvirtinimo prie kulnakaulio vieta, dubens kaulai. Būdingi tenosinovitai (pvz., plaštakų pirštų fleksorių, ekstenzorių sausgyslių uždegimai. Daktilitas (difuzinis viso piršto patinimas, sąlygotas ne tik sąnarių, bet ir sausgyslių, sausgyslių makščių, gretimų minkštųjų audinių uždegimo) ligos eigoje nustatomas beveik pusei sergančiųjų [5], dažniau pėdose. Daktilitas siejamas su radiologinių pokyčių progresavimo rizika. Dažniausiai (80 proc. sergančiųjų PsA) odos pažeidimas pasireiškia prieš artrito simptomus. Likusiais 20 proc. atvejų tipinis sąnarių pažeidimas išryškėja nesant odos pokyčių – tokiais atvejais galimos diagnostikos klaidos. Dažniausiai nustatoma paprastoji psoriazė, nors galimos ir retesnės odos pažeidimo formos – pustulozinė ir eritroderminė. Nėra tiesioginio ryšio tarp odos pažeidimo sunkumo ir artrito aktyvumo – pakitimai odoje gali būti vos įžiūrimi, tačiau poliartritas labai sunkus, aktyvus ir, atvirkščiai, – sunkios formos odos psoriaze sergančiajam sąnarių pažeidimo gali ir nebūti. Psoriaziniai nagų pokyčiai (įdubos, onicholizė, raukšlėtumas, nago guolio hiperkeratozė) pasireiškia iki 90 proc. sergančiųjų psoriaziniu artritu. Esant psoriaziniam nagų pažeidimui, dažniau nustatomas distalinių interfalanginių sąnarių artritas. Nagų pažeidimo sunkumas koreliuoja tiek su odos pažeidimo, tiek su artrito sunkumu [6].
Kaip ir kitų spondiloartropatijų atveju, sergant psoriaziniu artritu galimas ir ekstraartikulinių organų pažeidimas. Kai kuriems ligoniams vystosi akių uždegimai – konjunktyvitas, uveitas, nustatomos žarnyno ligos (opinis kolitas, Krono liga), vėlyvose ligos stadijose – aortos vožtuvų nesandarumas, inkstų amiloidozė. Dažnai kartu su psoriaziniu artritu siejamas metabolinis sindromas, aterosklerozė, hipertenzija, nutukimas, cukrinis diabetas. Visa tai didina širdies kraujagyslių ligų riziką, blogina pacientų išgyvenamumą [7]. Depresija ir nerimas taip pat dažniau nustatoma sergant PsA nei psoriaze [8].
Laboratorinė diagnostika
Specialių psoriaziniam artritui laboratorinių tyrimų nėra. CRB, ENG padidėjimas, anemija, trombocitozė nustatomi aktyvaus sąnarių ir/arba odos uždegimo metu. Gali būti padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis – tai siejama su išplitusia odos psoriaze, metaboliniu sindromu. Anksčiau reumatoidinio faktoriaus (Rf) neradimas buvo pagrindinis skiriamasis laboratorinis PsA požymis. Tačiau vėlesni tyrimai parodė, jog Rf nustatomas iki 10 proc. atvejų. Anticitrulininiai antikūnai, nustatomi 8–16 proc. sergančiųjų PsA, siejami su erozine, sunkesne ligos eiga, tai mutiliuojančio artrito rizikos veiksnys [9]. HLAB27 antigenas dažniau nustatomas esant spondilitui.
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 8