Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) yra dažniausia patologija, paitaikanti gastroenterologijos praktikoje. Didelę dalį pirminės sveikatos priežiūros grandies pacientų sudaro asmenys, kurie skundžiasi GERL simptomais – rėmeniu, rūgštaus skrandžio turinio atpylimu (regurgitacija), epigastriumo skausmu ir diskomfortu. Šiuolaikinę GERL diagnostiką ir gydymą apibrėžia 2013 m. diagnostikos ir gydymo rekomendacijos, kuriose pateikiama dabartinė samprata apie GERL priežastis, rizikos veiksnius, diagnostikos ir gydymo principus.
Klinika
Tyrimų duomenimis, GERL simptomai (rėmuo, regurgitacija) dažniau ar rečiau vargina 10–20 proc. šiandienės populiacijos. Kliniškai reikšmingų GERL požymių nustatoma apie 6 proc., regurgitacija – iki 16 proc. žmonių. Pasitaiko atipinių GERL formų. Antai pirmasis, vyraujantis ar netgi vienintelis GERL požymis gali būti krūtinės skausmas, kartais painiojamas su neuralgija ar netgi angininiais skausmais. Kartais GERL sergantys pacientai skundžiasi netipiškais, vadinamaisiais ekstraezofaginiais, simptomais: sausu kosuliu (ypač atsigulus, naktį), balso prikimimu, panašiais į astmos epizodais, ausies skausmu, dantų „atšipimu“. Atipiniams GERL simptomams priskiriami ir dispepsija, epigastriumo skausmas, pykinimas, pilvo pūtimas ir gurguliavimas. Sisteminių tyrimų duomenimis, dispepsija skundžiasi iki 38 proc. žmonių, bet šis simptomas dažniau vargina sergančiuosius GERL. Asmenys, turintys dispepsijos simptomų, turi didesnę GERL atsiradimo riziką.
Apie 80 proc. GERL pacientų serga pasikartojančia, bet neprogresuojančia ligos forma, efektyviai valdoma vaistais, 20 proc. atvejų nustatoma progresuojanti GERL. Tik 20–40 proc. žmonių, kurie skundžiasi rėmeniu ir regurgitacija, endoskopiškai nustatoma stemplės erozijų. Tai vadinamoji erozinė GERL forma. Daugumai (50–70 proc.) acidizmo simptomų (rėmuo, regurgitacija ir kt.) turinčių žmonių nustatoma vadinamoji neerozinė GERL.
GERL yra viena tų ligų, kurios pastebimai blogina paciento gyvenimo kokybę. Sisteminių apžvalgų duomenimis, sergant GERL didėja nedarbo dienų (dėl ligos) skaičius, mažėja darbo produktyvumas ir fizinis funkcionalumas, blogėja miego kokybė. GERL nakties simptomai labiau blogina gyvenimo kokybę nei dienos simptomai. Vyresniame nei 50 m. amžiuje GERL simptomų intensyvumas mažėja, bet pasikartojimo dažnumas išlieka panašus kaip jaunesniame amžiuje. Tinkamai negydytas GERL gali komplikuotis, ypač vyresniame amžiuje, eroziniu ezofagitu, adenokarcinomos išsivystymo rizika.
Kas dažniau serga GERL?
GERL simptomai dažniau vargina nutukusius asmenis. Metaanalizės rodo, kad GERL simptomų intensyvumas ir komplikacijų (erozinio ezofagito, Bareto stemplės) dažnumas tiesiai susiję su kūno masės indeksu, juosmens apimtimi, kūno svorio prieaugiu.
GERL sąsajos su Helicobacter pylori infekcija išlieka neaiškios ir vertinamos prieštaringai. Klinikinių tyrimų metaanalizės parodė, kad GERL dažnumas dispepsija sirgusių pacientų, kuriems buvo atlikta H. pylori eradikacija, grupėje nebuvo didesnis, lyginant su pacientais, kuriems nebuvo taikyta H. pylori eradikacija. JAV gairėse nerekomenduojama rutiniškai tirti sergančiųjų GERL dėl H. pylori, tuo tarpu europinės gairės tuo požiūriu yra liberalesnės ir nurodo, kad patikros dėl galimos H. pylori infekcijos esant GERL galėtų būti atliekamos.
GERL rizika padidėja nėštumo metu. Ligos simptomų gali atsirasti bet kuriuo nėštumo trimestru. Vieno tyrimo duomenimis, GERL simptomai nėščioms moterims prasidėjo: 52 proc. atvejų – pirmąjį, 40 proc. – antrąjį, 8 proc. – trečiąjį trimestrą. Iš 607 nėščiųjų, apsilankiusių antenatalinėje klinikoje, 22 proc. skundėsi rėmeniu pirmąjį, 39 proc. – antrąjį, 72 proc. – trečiąjį trimestrą. Iš visų šių moterų tik 14 proc. nurodė jautusios rėmenį iki nėštumo. Rėmuo dažnesnis vyresnio amžiaus nėščioms moterims lyginant su jaunesnėmis. Po gimdymo nėščiųjų GERL dažniausiai praeina.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2017 Nr. 6