Brigita Jonaitytė
VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centras
Bronchektazės – tai lėtinė liga, pasireiškianti pūlingu kvėpavimo takų uždegimu, sukeliančiu jų destrukciją, negrįžtamą bronchų spindžio išsiplėtimą, nuolatinį uždegiminio sekreto ir bakterijų kaupimąsi juose. Sergamumas bronchektazėmis siekia 100 atvejų iš 100 000 gyventojų. Vyresniems nei 60 metų amžiaus žmonėms bronchektazių aptinkama iki 500 atvejų 100 000 gyventojų. Pateikiami skaičiai įvairiose šalyse skiriasi. Jie kasmet keičiasi ir didėja dėl kelių priežasčių: pagerėjo diagnostika bei krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos išplitimas. Vis dėlto ši liga dažnai išlieka nediagnozuota, nes „slepiasi“ po bronchinės astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos arba pasikartojančio plaučių uždegimo diagnozėmis.
Bronchektazių išsivystymo priežastys
Bronchektazės yra kitų ligų ar būklių komplikacija. Labai retais atvejais jos gali būti įgimtos. Dažniausios bronchektazių priežastys yra respiracinė infekcija (pvz.: tuberkuliozė, ne tuberkuliozės mikobakterijų sukelta, Aspergillus, Haemophilus influenza, Staphylococcus aureus, Pseudomona aeruginosa, kokliušas, tymai, gripas, ŽIV, adenoviruso sukelta), lėtinės kvėpavimo takų ligos (lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), bronchinė astma), imuniteto nepakankamumas (pvz.: hipogamaglobulinemija, chemoterapija), paveldimos ligos ir sklaidos sutrikimai (pvz.: cistinė fibrozė, įgimta α1 antitripsino stoka, Kartagenerio sindromas, plaučio sekvestras ir kt.), sisteminės jungiamojo audinio ligos. Taip pat bronchektazės gali išsivystyti dėl kvėpavimo takų lokalios obstrukcijos svetimkūniu, broncholitu, naviku; ar bronchų deformacijos po plaučių rezekcijos. Bronchektazių priežasties nustatymas svarbus asmens stebėsenai, genetiniam jo ir šeimos narių tyrimui bei gydymui. Deja, net 50 proc. ligonių bronchektazių priežastys vis dar lieka neaiškios.
Kad bronchektazės išsivystytų, reikalingi du veiksniai: persistuojanti infekcija ir kvėpavimo takų apsauginių mechanizmų defektas. Veikiant predisponuojantiems veiksniams kvėpavimo takuose atsiradę infekcijos sukėlėjai sąlygoja uždegimą. Mikroorganizmai ir uždegiminės ląstelės išskiria fermentus, kurie ardo jungiamąjį bronchų audinį, sutrikdo mukociliarinį klirensą. Bronchuose kaupiasi sekretas, jame dauginasi ir persistuoja mikroorganizmai. Atsiranda uždaras, ydingas ratas.
Įspėjamieji bronchektazių simptomai
Simptomai priklauso nuo bronchų ir plaučių pažeidimo apimties. Kosulys ir įvairaus gausumo skrepliavimas su ar be kraujo iškosėjimo epizodais – vieni dažniausių simptomų. Sunkesniais atvejais pasireiškia ir dusulys. Šie simptomai periodiškai gali paūmėti. Kiti galimi simptomai: krūtinės skausmas, nuovargis, karkalai, švilpimas, rinosinusitas, „būgno lazdelių pirštai“. Pirmą kartą bronchektazės pasireiškia įvairaus amžiaus asmeniui. Dalis ligonių simptomus jaučia tik paūmėjus ligai. Bronchektazės turėtų būti įtartos visiems nuolatos ar dažnai kosintiems ir skrepliuojantiems (ypač ne respiracinės infekcijos metu), sergantiems pasikartojančiu plaučių uždegimu asmenims. Bronchektazių paūmėjimas pasireiškia sustiprėjusiu kosuliu, pakitusiu skreplių pobūdžiu (didesnis kiekis, pūlingi, tirštesni), su (be) intensyvesniu švokštimu, su (be) dusuliu, ar kraujo iškosėjimu, prakaitavimu, silpnumu, pakitusiais plaučių auskultacijos duomenims, pablogėjusiais plaučių funkcijos rodikliais ir bent vienu sisteminio uždegimo požymiu (karščiavimas ≥38 °C, silpnumas, padidėję uždegimo kraujo rodikliai).
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 9