Išeminė širdies liga (IŠL) yra dažniausia širdies patologija daugelyje pasaulio šalių. Antai Jungtinėse Amerikos Valstijose ji diagnozuota ~ 15,4 mln. suaugusių amerikiečių, vyresnių nei 20 metų (6,4 proc. šalies gyventojų). 2009 metais JAV nuo IŠL mirė beveik 400 tūkst. žmonių. Kiekvienais metais pirmąją savo gyvenime krūtinės anginos priepuolį patiria apie 635 tūkst. amerikiečių.
Statistikos duomenimis, krūtinės anginos (KA) simptomų turi 7,8 mln. vyresnių nei 20 metų JAV gyventojų (3,2 proc.). Esminis IŠL simptomas – pasikartojantis varginantis krūtinės skausmas. Lėtinė stabili KA kasmet JAV diagnozuojama apie 0,5 mln. vyresnių nei 45 metų amžiaus žmonių. KA atspindi blogesnę gyvenimo kokybę sergant IŠL.
2013 metų duomenimis, 56 proc. visų mirčių Lietuvoje taip pat buvo susijusios su širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL). Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo ŠKL 2–3 kartus didesnis nei Vakarų Europoje, tai rodo, kad šių ligų kontrolės efektyvumas Lietuvoje smarkiai atsilieka nuo pažangių pasaulio šalių, o rezervai kontrolę pagerinti neišnaudojami.
Krūtinės angina yra reikšminga socialinė ir ekonominė problema. Vien JAV tiesioginiai sveikatos priežiūros kaštai, susiję su KA, siekia iki 75 mlrd. dolerių (dydis priklauso nuo skaičiavimams taikomo KA apibrėžimo).
Pasaulyje miokardo infarktu kas 22 sekundes suserga 1 žmogus, kas 63 sekundes vienas žmogus nuo miokardo infarkto miršta. Lietuvoje kasmet ūminiais išeminiais sindromais, kuriems priskiriamas ir miokardo infarktas, suserga per 37 tūkst. žmonių, 6–8 proc. pacientų, ištiktų ūminės išemijos sindromo, miršta arba, būklei progresuojant, juos ištinka ūminis miokardo infarktas. Ištikus ūminės išemijos sindromui, didžiausia rizika susirgti ūminiu miokardo infarktu arba mirti yra per pirmąsias 72 valandas nuo išeminio sindromo pradžios.
Tipinė stabili KA kliniškai pasireiškia krūtinės diskomforto (spaudimo, sunkumo, gniaužimo ar deginimo) pojūčiu už krūtinkaulio, atsirandančiu nuo fizinio arba emocinio krūvio (streso) ir per kelias minutes praeinančiu nutraukus diskomfortą sukėlusį stresorių arba (ir) pavartojus nitratų. Krūtinės diskomfortas atsiranda 70 proc. arba daugiau susiaurėjus vienai arba kelioms didžiosioms vainikinėms arterijoms arba 50 proc. arba daugiau susiaurėjus kairiajai pagrindinei vainikinei arterijai. Vainikinę kraujotaką dar labiau gali pabloginti mikrovaskulinė miokardo disfunkcija arba vainikinių arterijų spazmas.
Tinkamai parinktas KA gydymas gali veiksmingai sumažinti ligos simptomus, pagerinti prognozę, klinikines baigtis, padidinti tikėtiną gyvenimo trukmę.
KA gydoma kompleksiškai: tai gyvenimo būdo keitimas, rizikos veiksnių kontrolė, adekvati farmakoterapija. Gydant siekiama sumažinti ar pašalinti simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę, apsaugoti pacientą nuo miokardo infarkto ir mirties.
Sergantiesiems KA gali būti taikomas ir nemedikamentinis invazinis gydymas: perkutaninė ar chirurginė revaskulizacija. Pacientų atranka tokiam gydymui paremta individualios rizikos įvertinimu, atsižvelgiant į ligos istoriją, fizikinio, invazinių ir neinvazinių tyrimų duomenis.
Klinika
Stabili krūtinės angina (SKA) pasireiškia įvairaus dažnumo miokardo išemijos ir ūminės išemijos sindromo epizodais. SKA nustatoma, jeigu:
- liga prasidėjo anksčiau;
- nėra ligos progresavimo ir širdies nepakankamumo požymių;
- nedidėja epizodų trukmė ar dažnumas.
Europoje atlikto tyrimo CLARIFY duomenimis, per 12 mėnesių 20 proc. stabilia išemine širdies liga sirgusių pacientų patyrė KA epizodų. Nustatyta, kad KA epizodų dažnumas tiesiai susijęs su blogesne paciento gyvenimo kokybe ir klinikine ligos prognoze.
SKA simptomų atsiradimas gali būti susijęs su įvairiais patofiziologiniais mechanizmais:
- vazospazmu;
- mikrovaskuline disfunkcija;
- fiksuotu vainikinės kraujotakos susilpnėjimu;
- padidėjusiu miokardo deguonies poreikiu (mikrovaskuliniu ir miokardo);
- vainikinių arterijų tromboze;
- metaboline miokardo disfunkcija.
Kaip dažnai pasitaiko kuris nors iš šių mechanizmų, nėra tiksliai žinoma.
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 7