Gretutinių ligų įtaka širdies nepakankamumu (ŠN) sergančių pacientai sveikatai – gana reikšminga. Jos gali lemti ŠN gydymo rezultatus ir gerokai pabloginti galimas baigtis. Sergant ŠN, ypač – hospitalizuotiems pacientams, neretai diagnozuojama anemija. Kokios kilmės, koks išsivystymo mechanizmas, kaip ŠN eigą komplikuoja anemija ir kokios galimybės išvengti neigiamų jos pasekmių – kalbamės su LSMU MA Kardiologijos klinikos doc. dr. Jolanta Laukaitiene.
Kaip dažnai sergančiųjų širdies nepakankamumu (ŠN) eiga yra komplikuota gretutinėmis ligomis ar komplikacijomis?
Gretutinės ligos yra itin svarbios sergantiesiems ŠN ir jų gydymas yra svarbiausia visaapimančios (holistinės) ŠN sergančių pacientų priežiūros dalis. Šios ligos sunkina ŠN diagnostiką bei klinikinę eigą ir blogina gyvenimo kokybę. Gretutinės ligos daro įtaką stacionarizavimui ir mirštamumui, jos yra pagrindinė pakartotinio stacionarizavimo priežastis po 1 ir 3 mėn. Šios ligos gali keisti ŠN gydymo taktiką (pavyzdžiui, daliai pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi, RAAS sistemos inhibitorių skyrimas gali būti kontraindikuotinas, taip pat – beta adrenoblokatorių skyrimas sergantiesiems bronchų astma). Arba gretutinėms ligoms gydyti skirti vaistai gali sąlygoti ŠN paūmėjimą (pavyzdžiui, NVNU judamojo atramos aparato ligoms gydyti, kai kurie vaistai nuo onkologinių ligų ir kt.). ŠN ir gretutinėms ligoms gydyti skiriami vaistai gali sąveikauti tarpusavyje, dėl to sumažėja jų veiksmingumas ir saugumas bei padažnėja šalutinių reakcijų.
Geležies stoka yra viena iš gretutinių ligų, į kurią iki paskutinio dešimtmečio nekreipdavome dėmesio. O ji dažnai, remiantis epidemiologiniais ŠN sergančiųjų stebėjimais, diagnozuojama 60–80 proc. sergančiųjų ir yra siejama su blogesne prognoze nepriklausomai nuo anemijos. Kartu tai susiję su prastesnėmis baigtimis, blogesne funkcine būkle, dažnesniu stracionarizavimu bei padidėjusiu mirtingumu. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad intraveninė geležies karboksimaltozė pagerina ŠN simptomus, fizinį pajėgumą ir gyvenimo kokybę sergantiems sumažėjusios KSIF funkcijos pacientams, kuriems trūksta geležies (klinikiniai tyrimai FAIR-HF, CONFIRM-HF). Dabar tebevykdomas IRONMAN tyrimas, kurį numatoma baigti 2022 metais. Tada bus atsakyta, ar geležies koncentracija turi įtaką ŠN sergančių pacientų mirtingumui. Įrodyta, kad pacientams, kuriems yra sumažėjusi sistolinė KS funkcija, skiriamas eritropoetinas nepagerina atokiųjų baigčių.
Koks yra sergančiųjų ŠN anemijų išsivystymo mechanizmas ir kaip dažnai jis pasitaiko tarp minėtų pacientų?
Geležies stoka nustatoma maždaug 5–21 proc. sergančiųjų ŠN (Anand 2008, Ezekowitz 2003, Opasich, 2005, Westenbrink, 2007), kitais duomenimis – 50 proc. (I. T. Klip, 2013). Ji gali išsivystyti dėl kraujavimo iš virškinamojo trakto, antiagregantų ar jų kartu su NVNU vartojimo; geležies absorbcijos sutrikimų, virškinamojo trakto edemos, kuri išsivysto dėl dešiniojo skilvelio nepakankamumo ir ureminio skrandžio gleivinės pažeidimo esant lėtinei inkstų ligai. Dažniau nustatoma sunkiu ŠN sergantiesiems ligoniams esant padidėjusiam NT proBNP, bei moterims. Daugeliui pacientų tikroji priežastis nenustatoma.
Geležies stoka dažniau aptinkama esant ženkliam miokardo remodeliavimuisi, uždegimo procesams ar tūrio perkrovai. Kliniškai svarbu diferencijuoti tarp geležies stokos, esant normaliam hemoglobinui, ir tikrosios geležies stokos anemijos. Dažniausias klinikinis simptomas – lėtinis nuovargis. Esant funkcinei geležies stokai sutrinka mobilizacija iš pakankamų geležies saugyklų.
Sergant ŠN geležies homeostazę, panaudojimą ir įsisavinimą reguliuoja hepcidinas bei tirpaus transferino receptoriai. Cirkuliuojančio hepcidino koncentracija priklauso nuo geležies atsargų, o tirpiojo transferino koncentracija atspindi didėjantį audinių geležies poreikį ir palengvina viduląstelinės geležies pernašą. Absoliuti geležies stoka (dažnai esant labai mažai hepcidino koncentracijai) dažniausiai nustatoma tarp tiek lėtiniu, tiek ūminiu ŠN sergančių asmenų.
Geležis yra labai svarbi hemopoezei, pernešant ir saugojant deguonį, širdies ir skeleto raumenų metabolizmui, mitochondrijų funkcijai. Geležies atsargos miokarde lemia miokardo funkciją. „Silpnos“ širdies transferino receptoriaus 1 mRNA ekspresija redukuota ir sutrikdyta padidėjusio aldosterono bei norepinefrino išsiskyrimo.
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 1