Pakaitinė kasos fermentų terapija (PFT) yra bazinis virškinimo sutrikimų, atsiradusių dėl kasos nepakankamumo, gydymas. Klinikiniai tyrimai ir kasdienė medicinos praktika rodo, kad PFT yra saugi ir retai sukelia nepageidaujamų šalutinių poveikių. PFT efektyviai mažina steatorėją ir kitus riebalų malabsorbcijos simptomus – pilvo diskomfortą, pilnumo jausmą pavalgius, pūtimą, dispepsiją.
PFT veiksmingumą mažina keletas veiksnių. Vartojant kasos fermentų preparatų sunku adekvačiai imituoti natūralų fiziologinį virškinimo procesą, užtikrinti fermentų patekimą į atitinkamą virškinimo trakto segmentą (pirmiausia į dvylikapirštę žarną) kartu su maistu tinkamu laiku.
PFT susiduria su daugelių kliūčių, svarbiausios jų:
- dalis geriamųjų kasos fermentų suyra rūgščioje skrandžio terpėje;
- fermentai nepakankamai susimaišo su chimusu dvylikapirštėje žarnoje;
- sudėtinga užtikrinti fermentų patekimą ir aktyvinimą plonajame žarnyne tinkamu metu.
PFT dažniausiai pradedama, kai atsiranda klinikinių malabsorbcijos simptomų – steatorėja, mažėjantis kūno svoris, pilvo diskomfortas.
Dabar PFT aktyviai tyrinėjama, siekiama patobulinti ir optimizuoti fermentų tiekimo sistemą, padidinti poveikio efektyvumą dvylikapirštėje žarnoje, sukurti kliniškai informatyvią gydymo veiksmingumo stebėseną.
Kasa ir maisto virškinimas
Kasa atlieka svarbiausią vaidmenį maisto medžiagų virškinimo procese. Ji gamina sultis (sekretą), kurios susideda iš įvairių fermentų ir vandeninio natrio bikarbonato tirpalo.
Per parą kasa išskiria iki 2 litrų sulčių, kuriose yra trys svarbiausi virškinimo fermentai:
- baltymams virškinti (tripsinogenas 1, 2 ir 3, chimotripsinogenas, proelastazė 1 ir 2, proteazė E, kalikreinogenas, prokarboksipeptidazė A1, A2, B1, B2);
- angliavandeniams (krakmolui) virškinti (alfa amilazė);
- riebalams (lipazė).
Kasos fermentai svarbiausi virškinant riebalus. Baltymų virškinimas prasideda skrandyje veikiant druskos rūgščiai ir pepsinui, po to baltymai toliau virškinami dvylikapirštėje žarnoje ir baigiami virškinti plonosiose žarnose veikiant gleivinės gaurelių peptidazėms. Taigi baltymus geba virškinti ne tik kasa. Angliavandeniai pradedami virškinti jau burnos ertmėje veikiant seilių amilazei, po to virškinami dvylikapirštėje žarnoje kasos fermentų ir baigiami virškinti plonžarnių gaurelių oligosacharidazių.
Lipidus virškina beveik išimtinai tik kasos fermentai, tai vyksta virškinimo trakto segmente tarp skrandžio prievarčio (piliorinės dalies) ir Treitz raiščio. Apie 5–40 proc. trigliceridų suskaido skrandžio lipazė, toliau skaidymas vyksta dvylikapirštėje žarnoje, veikiant skrandžio ir kasos lipazėms, kol šiuos fermentus suardo kasos proteazės.
Kasos sulčių fermentinė sudėtis kinta priklausomai nuo individo amžiaus, lyties, mitybos. Kasos fermentine veikla subręsta 2 metų amžiuje, tačiau vaikystėje fermentų sekrecija būna mažesnė nei suaugusiųjų. Senstant kasos sekrecija silpnėja, senatvėje tesiekia ~ 56 proc. jauno suaugusio individo kiekio, bet ar tai turėtų pasireikšti kliniškai, nėra aišku. Vyrų kasos sekrecija yra didesnė nei moterų.
Kasos sekrecijos aktyvumas priklauso nuo suvalgomo maisto kiekio ir sudėties. Tyrimai rodo, kad 2 savaites valgant daug riebalų ir mažai angliavandenių turinčio maisto kasos fermentų sekrecija gali padidėti 4 kartus, lyginant su mažai riebalų, daug angliavandenių ir baltymų vartojančių asmenų kasos sekrecija.
Kasos fermentų digestinis aktyvumas apibrėžiamas tarptautiniais vienetais (IU). Vienas fermentinio aktyvumo vienetas – tai fermento kiekis, reikalingas 1 mcmol produkto atpalaiduoti iš virškinamo substrato 1 ml per minutę standartinėmis matavimo sąlygomis.
Priežastys
Egzokrininis fermentinis kasos nepakankamumas yra iš esmės klinikinė diagnozė. Jo simptomų atsiranda, kasai praradus 90 proc. ar daugiau savo funkcinio fermentinio pajėgumo. Tada pradeda ryškėti malabsorbcijos požymiai.
Dažniausia kasos nepakankamumo priežastis yra lėtinis pankreatitas, kurio paplitimas, įvairių tyrimų duomenimis, siekia 0,4–5 proc. Vaikų kasos nepakankamumą dažniausiai sukelia cistinė fibrozė. Egzokrininio kasos nepakankamumo dažnumas sergant lėtiniu pankreatitu ir cistine fibroze svyruoja atitinkamai 30–40 ir 80–90 proc.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2018 Nr. 1