„Tiek Lietuvoje, tiek Anglijoje vaistininkui pagarbą reikia užsitarnauti…“

Farmacijos studijas ji pasirinko „praktiniais sumetimais“ – tada atrodė, kad ši profesija – reikalinga ir gerbiama. Kas nutiko vėliau? Apie iššūkius nuolat galvojanti jauna specialistė atsisakė darbo Lietuvos vaistinėje ir nedvejodama pasirinko Angliją. Ten dirba iki šiol, kol kas viskas puikiai sekasi. „Farmacijos ir laiko“ žurnalistė Virginija Grigaliūnienė kalbasi su Aiste Baltramaityte apie Anglijos vaistinės ypatumus, farmacijos vertybes ir nūdienos problemas…

 

Aiste, pirmiausia trumpai papasakokite apie save – iš kur kilusi, kur mokėtės, kodėl pasirinkote farmaciją?

Esu kilusi iš Šiaulių, mokiausi Simono Daukanto pagrindinėje mokykloje. Farmacijos studijas pasirinkau praktiniais sumetimais – atrodė, kad ši profesija yra reikalinga ir gerbiama, o mokslai – nesunkūs. Tiesa, taip atrodė, kol nepradėjau studijuoti (juokiasi). Svarbu buvo ir tai, kad, kaip tada maniau, bus garantuota darbo vieta.

 

Kur įgijote vaistininko profesiją, kaip sekėsi studijuoti? Ar studijos nenuvylė?

Mokiausi tuomečiame Kauno medicinos universitete. Studijos sekėsi gerai, tačiau, kaip jau minėjau, tikrai nebuvo lengvos. Pamenu, kad labai daug tekdavo mokytis, nes man visada buvo labai svarbu kuo geresni studijų rezultatai. Tais laikais neturėjau studijų su kuo palyginti, tačiau įstrigo vienos dėstytojos žodžiai prieš pat studijų pabaigą: „Dabar pamirškite, ką išmokote, darbe visko mokysitės iš naujo!“ Pamenu, tada pagalvojau: „Kam tuomet taip reikėjo stengtis visus penkerius metus?“

 

Ar mano turimos žinios teisingos – studijavote ir Anglijoje?

Taip, Anglijoje teko studijuoti klinikinę farmaciją, todėl galiu palyginti, kad čia, Anglijoje, studijos yra labiau susijusios su praktika. Negaliu įsivaizduoti, kad dėstytojas čia, kad ir juokaudamas, panašiai pasakytų, ką anuomet pasakė Lietuvos universiteto dėstytoja… Pamenu, Lietuvoje buvo labai daug chemijos, tačiau itin trūko paskaitų apie bendravimą su pacientu, vaistinės klientu, apie pagarbą ir ypač –- apie konfidencialumą, kas Anglijoje ypač akcentuojama. Tikiuosi, kad situacija Lietuvoje jau irgi pasikeitusi… Beje, dar studijavau Bristolio koledže – trejus metus mokiausi Mitybos terapijos – tai išties puikios, praktiškos studijos. Iš karto, baigus studijas, galima saugiai ir visiškai savimi pasitikint pradėti dirbti savarankiškai.

 

Rinkdamasi farmaciją, galbūt sekėte tėvų ar giminaičių pėdomis? Gal vaistininkystė – jokia naujiena jūsų artimoje aplinkoje?

Iš tiesų mano teta dirbo farmakotechnike Kuršėnuose. Vieną kartą, kai mokiausi vienuoliktoje klasėje, visą dieną praleidau su ja vaistinėje. Paradoksas – tada pagalvojau: „Kokia nuobodybė!.. “ Galbūt taip pasirodė dėl to, jog buvo savaitgalis, vasara, užsukančių žmonių – vos vienas kitas… O kiek vėliau būtent ši profesija ir patraukė!

 

Kaip prasidėjo jūsų darbo karjera? Su kokiais netikėtumais, problemomis, sunkumais teko susidurti?

Darbinę karjerą pradėjau vasarą Palangos vaistinėje. Sekėsi neblogai, ir greičiausiai dėl to, kad tuo metu jau buvau įgijusi darbo patirties. Praktinių žinių bagažą ėmiau kaupti nuo ketvirtojo kurso, kai pradėjau dirbti Kauno „Tilto“ vaistinėje asistente. Taigi, baigus farmacijos studijas ir įsidarbinus, man buvo daug lengviau.

 

Kas nepatiko Lietuvoje? Kokios aplinkybės lėmė, kad išvykote į Angliją?

Vykti į Angliją suplanavau dar mokydamasi universitete. Visada mėgau iššūkius, niekada nesibaiminau išbandyti ką nors naujo. Pinigai tikrai nemotyvavo, nes, kaip esu iki šiol įsitikinusi, labai gerų galimybių užsidirbti yra ir Lietuvoje. Tarptautiniame studentų farmacininkų kongrese išgirdau vienos įdarbinimo agentūros prezentaciją apie darbą Anglijoje. Tik baigusi mokslus, iškart su ta agentūra susisiekiau. Jos atstovai netrukus atvažiavo į Lietuvą, suorganizavo su manimi interviu ir, viską įvertinę, pasiūlė darbo kontraktą Didžiosios Britanijos Derbio mieste, vaistinių tinkle „Boots“.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2018 Nr. 1