Inga Kisielienė
Sauskelnių dermatitas – vienas dažniausių naujagimių ir kūdikių odos bėrimų. Manoma, kad sauskelnių dermatito simptomus yra pajutę 50–65 proc. kūdikių. Nors didžioji dalis bėrimų yra lengvos ir vidutinės eigos, jų gydymas ir kontrolė gali tapti iššūkiu tėvams ar globėjams. Dažniausia sauskelnių dermatito forma – iritacinis kontaktinis dermatitas, atsirandantis dėl odos trynimo, maceracijos, šlapime ir išmatose esančių dirginančių medžiagų, odos pH pokyčių. Žinant sauskelnių dermatito priežastis, jo eiga lengviau kontroliuojama vietinėmis gydomosiomis ir profilaktinėmis priemonėmis. Jei tradicinis paskirtas gydymas yra neefektyvus, reikėtų apsvarstyti retesnių ligų, kliniškai panašių į sauskelnių dermatitą, variantus, tokius kaip alerginis kontaktinis dermatitas, žvynelinė, seborėjinis dermatitas, atopinis dermatitas, cinko apykaitos sutrikimai (acrodermatitis enteropathica), streptokokinės ir stafilokokinės infekcijos ir kitos.
Sauskelnių dermatitas – terminas, apibūdinantis uždegiminius bėrimus sauskelnių srityje. Bėrimai lokalizuojasi sėdmenų, genitalijų, apatinės pilvo dalies ir vidinių viršutinių šlaunų paviršiaus odoje. Dažnai stebima eritema, papulės, galinčios susilieti į plokšteles, erozijos, pleiskanojimas (1 pav.). Bėrimai pasireiškia naujagimiams ir kūdikiams pirmaisiais gyvenimo mėnesiais ar metais. Didžiausias sergamumas – 9–12 mėnesių amžiaus grupėje. Sergamumas tarp lyčių nesiskiria, vienodai dažnai serga tiek mergaitės, tiek berniukai. Nors dauguma bėrimų yra lengvi ar vidutinio sunkumo, apie 8–10 proc. atvejų būna sunkios eigos.
Iritacinis kontaktinis dermatitas
Dažniausia sauskelnių dermatito forma yra iritacinis kontaktinis dermatitas. Jo išsivystymas yra daugiaveiksnis, lemtas kelių veiksnių sąveikos. Kūdikio oda uždengta sauskelnėmis ilgą laiką yra veikiama drėgmės, maceruojasi, pažeidžiamas barjeras, ji lengviau paveikiama iritacinių medžiagų. Išmatose ir šlapime esantys fermentai (ypač proteazės ir lipazės) ardo odos struktūras, padidėja odos pH, sukeliamas uždegimas, susidaro palankios sąlygos antrinei infekcijai. Netinkamos higienos priemonės (šarminiai prausikliai), odos trynimas didina iritaciją bei uždegimą. Neretai papildomai uždegimo procese dalyvauja Candida infekcija. Jos buvimą reikėtų įtarti pastebėjus „satelitinio tipo bėrimus“ (2 pav.). Konsultuojant kūdikį, sergantį sauskelnių dermatitu, rekomenduojama apsvarstyti visus ligos eigai ir gydymui įtakos turinčius veiksnius, tokius kaip bėrimų lokalizacija, pobūdis, simptomai, gretutinės ligos, naudojamos sauskelnės, higienos įpročiai ir pan. (1 lentelė).
Sauskelnių dermatito gydymo principai
Pagrindiniai gydymo principai yra dažnas sauskelnių keitimas, barjeriniai kremai ir vietiniai lengvo ar vidutinio stiprumo gliukokortikoidų ar kalcineurino inhibitorių preparatai. Stiprių ar labai stiprių gliukokortikoidų kremų rekomenduojama neskirti arba skirti retai, įvertinus riziką, nes dėl sauskelnių okliuzinio poveikio didėja odos atrofijos ir gliukokortikoidų sisteminės absorbcijos tikimybė. Vietiniai gliukokortikoidai tepami trumpą laiką (2–3 sav.), gydymą patartina nutraukti ne staiga, o retinant tepimus. Antiseptikai ir preparatai nuo grybelio skiriami įtariant ar nustačius antrinę infekciją Candida ar kitos rūšies mikroorganizmais.
Sauskelnių dermatito profilaktika
Žinant sauskelnių dermatito priežastis, jo eiga lengviau kontroliuojama vietinėmis gydomosiomis ir profilaktinėmis priemonėmis (2 lentelė). Svarbiausias sauskelnių dermatito prevencijos tikslas – apsaugoti odą nuo maceracijos ir irituojančių medžiagų. „Oro vonios“, kai vaikas kuriam laikui paliekamas be sauskelnių, yra veiksmingas būdas, bet nelabai praktiškas ir retai tėvų taikomas. Sauskelnes rekomenduojama keisti kas 2–4 valandas arba kaskart vaikui pasišlapinus ar pasituštinus. Geriau rinktis gerai drėgmę sugeriančias sauskelnes. Vis dar vyrauja nuomonė, kad medžiaginės, daugkartinio naudojimo sauskelnės rečiau sukelia sauskelnių dermatitą, tačiau atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad tarp naujagimių, naudojančių daugkartines sauskelnes, sauskelnių dermatitas nustatomas dažniau nei tarp vienkartines gerai drėgmę sugeriančias sauskelnes naudojančių kūdikių.
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 5