Tatjana Karmazienė
VUL SK Dermatovenerologijos centras, VU Medicinos fakulteto Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinika
Žvynelinės visiškai išgydyti iki šiol nėra įmanoma, tačiau individualiai parinktas, kompleksinis ir ilgalaikis gydymas gali ženkliai sumažinti ar net panaikinti ligos simptomus, suvaldyti jos paūmėjimus bei progresavimą.
Klasifikacija
Žvynelinė, arba psoriazė, – lėtinė, uždegiminė, viena dažniausių odos ligų, kuria serga maždaug 2–4 proc. pasaulio gyventojų. Ši liga gydoma vietiniais, sisteminiais vaistais bei foto(chemo)terapija. Kiekvienam pacientui gydymas parenkamas individualiai priklausomai nuo amžiaus, gretutinių ligų, anksčiau taikyto gydymo bei žvynelinės sunkumo, kuris vertinamas pagal:
- PASI (psoriazės pažeisto ploto ir sunkumo indeksas, angl. Psoriasis Area and Severity Index);
- BSA (kūno pažeisto paviršiaus plotas, angl. Affected Body Surface Area), vertinamas tais atvejais, kai PASI nėra taikytinas (pustulinė, eritroderminė ar kita ligos forma);
- DLQI (dermatologinis gyvenimo kokybės indeksas, angl. Dermatology Life Quality Index).
Žvynelinė pagal sunkumo laipsnį gali būti:
- Lengva: PASI ar BSA rodiklis ≤10 ir DLQI ≤10.
- Vidutinė ir sunki:
- PASI ar BSA rodiklis >10 ir DLQI >10;
- išskirtiniai atvejai (bėrimai matomose vietose (rankų, veido srityse), delnų, padų, nagų pažeidimai), kai DLQI >10.
Daugiau nei 80 proc. pacientų serga paprastąja (plokšteline) lengvos formos žvyneline, kai gydymui, be odos priežiūros emolientais bei keratolitikais, yra skiriami vietiniai vaistai ir (ar) fototerapija. Apie 20–30 proc. atvejų žvynelinės eiga yra vidutinio sunkumo arba sunki.
2017 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo patvirtinta sunkios žvynelinės sisteminio gydymo, kompensuojamo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, metodika, anot kurios, sisteminiai vaistai (geriamieji arba leidžiamieji) skiriami pacientams, sergantiems žvyneline ilgiau nei 6 mėn., kai neveiksmingas prieš tai taikytas vietinis gydymas ir fototerapija. Sisteminiai medikamentai nėra skiriami nėščiosioms, žindančioms moterims ir pastoti planuojančioms poroms.
Gydymas
Pirmos eilės sisteminis tradicinis vaistas – metotreksatas, skiriamas kartu su folio rūgštimi. Vaistas geriamas arba leidžiamas į poodį 1 kartą per savaitę, pradinė vaisto dozė – 5–15 mg (maksimali – 25 mg). Tai citostatikas, kuris stabdo nukleorūgščių sintezę ir ląstelių dauginimąsi. Tinkamai skiriant ir vartojant metotreksatą sumažėja odos uždegimas, sąnarių skausmas ir pastebimai pagerėja gyvenimo kokybė. Taip pat vartojant šį medikamentą sumažėja širdies ir kraujagyslių ligų vystymosi rizika. Vis tik metotreksatą vartojantys pacientai turi būti atidžiai stebimi dėl galimų šalutinių reakcijų, pavyzdžiui, vaistas neigiamai veikia kepenų funkcijas, ypač kartu vartojant alkoholį.
Esant kontraindikacijų skirti gydymą metotreksatu ar kai jis yra netoleruojamas, skiriamas acitretinas, kurio pradinė paros dozė yra 0,3–0,5 mg/kg, maksimali – 1 mg/kg. Tai sintetinis vitamino A derivatas, normalizuojantis keratinocitų proliferaciją, diferenciaciją, endotelio augimo faktoriaus gamybą, slopinantis neutrofilų migraciją į epidermį ir T limfocitų diferenciaciją. Vartojant acitretiną padidėja jautrumas ultravioletiniams spinduliams, todėl gydymo metu pacientai turėtų naudoti apsaugines priemones nuo saulės. Kitos galimos šalutinės reakcijos – cholesterolio koncentracijos padidėjimas, odos, lūpų ir akių sausumas.
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 5