Dr. Vykintas Liutkevičius, Darius Bajorinas
LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika
Straipsnyje, remiantis literatūros šaltiniais, apžvelgiama ylinio paliežuvio sindromo (Eagleʼs sindromo) istorija, etiologija, epidemiologiniai duomenys, klinikiniai aspektai, diagnostika, konservatyvaus bei chirurginio gydymo galimybės ir rezultatai bei aprašomas klinikinis atvejis.
Istorija
Italų chirurgas Piertro Marchietti 1652 m. pirmą kartą aprašė simptomus, susijusius su prailgėjusia yline atauga [1], tačiau ylinės ataugos prailgėjimas kaip sindromas buvo apibrėžtas tik 1937 m. Watt Eagleʼo ir pavadintas jo vardu [2]. Nuo to laiko buvo atliktas ne vienas šios patologijos klinikinis tyrimas, tačiau duomenų, aiškiai nusakančių problemą, nepakako. Dar 1988 m. Tarptautinės galvos skausmo draugijos Galvos skausmo klasifikacijos komitetas (angl. Headache Classification Committee of the International Headache Society) apibūdino ylinės ataugos sindromą, kaip nepakankamai išaiškintą. Dabar, po daugelio atliktų tyrimų, ši patologija yra aiškiai apibrėžta. Sindromas pasireiškia, kai pernelyg ilgos ylinės ataugos ar ylinės ataugos – paliežuvinio kaulo raiščio (lot. lig. stylohyoideum) kalcifikacija sukelia pasikartojantį ryklės skausmą, svetimkūnio pojūtį ryklėje, disfagiją, veido skausmą ir kitus simptomus [2].
Anatomija
Ylinė atauga yra smilkinkaulio dalis, kuri randasi priekyje speninės ataugos. Ji yra cilindro formos, nusitęsia nuo apatinio smilkinkaulio paviršiaus žemyn ir kiek pakrypsta medialyn, o distaliniame gale susiaurėja. Ataugos galas yra tarp vidinės ir išorinės miego arterijų, lateralyn nuo šoninės ryklės sienos ir dorsalyn už migdolinės duobės. Ylinės ataugos – paliežuvinio kaulo kompleksą sudaro ylinė atauga, paliežuvinis kaulas, ylinis paliežuvio raištis, ylinis žandikaulio raištis ir raumenys, prisitvirtinantys prie ylinės ataugos: ylinis paliežuvio, ylinis liežuvio, ylinis ryklės. Raumenys inervuojami liežuvinio ryklės, veidinio ir paliežuvinio nervų. Ylinis paliežuvio raištis tęsiasi nuo ylinės ataugos distalinio galo iki paliežuvinio kaulo mažojo rago ir ylinio apatinio žandikaulio raiščio. Daug svarbių neurovaskulinių struktūrų lokalizuojasi šalia ylinės ataugos distalinio galo: vidinė ir išorinė miego arterijos, vidinė jungo vena, galviniai (X, XI, XII) nervai, simpatinis kamienas [1-4, 10].
W. Eagle apibrėžė, kad normalios ylinės ataugos ilgis turėtų būti apie 2,5–3 cm. Tačiau skirtingi autoriai nurodo platesnį ilgio diapazoną:
- 1,52-4,77 cm (D. A. Moffat ir kt., 1997) [1];
- trumpesnė, nei 3 cm (S. M. Kaufman ir kt., 1970) [3];
- 2-3 cm (P. Lindeman, 1985) [4];
- trumpesnė nei 2,5 cm (R. Correl ir kt., 1979; R. P. Langlais ir kt., 1986; L. Montalbetti ir kt., 1995) [5, 6, 7];
- trumpesnė, nei 4 cm (P. A. Monsour ir W. G. Young 1986) [8];
- vidutinis ylinės ataugos ilgis, sergant Eagle sindromu 40+/-4,72 mm (H. A. Balcioglu, 2009) [9].
Įvairūs patologiniai pokyčiai atskirose šio aparato dalyse sukelia klinikinių simptomų kompleksą, kuris vadinamas yliniu paliežuvio, arba Eagleʼs, sindromu.
Etiologija
Ylinio paliežuvinio aparato patologiją gali sukelti įvairūs veiksniai: genetiniai, trauminiai-jatrogeniniai (tonzilektomijos operacija), kaklo ir ryklės traumos, veido ir žandikaulių srities uždegimai, lėtinės degeneracinės stuburo ligos (80 proc. sergančiųjų Eagle sindromu serga kaklo osteochondroze). Nustatyta, kad 9 iš 10 ligonių, sergančių yliniu paliežuvio sindromu, bet neturinčių kaklo osteochondrozės požymių, anksčiau buvo atlikta tonzilektomijos operacija. Trys ketvirtadaliai šių ligonių anksčiau yra sirgę veido ir kaklo pūlingais uždegimais [10-12].
Epidemiologija
Prailgėjusios ylinės ataugos dažnis bendrojoje populiacijoje siekia apie 4 proc., tačiau simptomai pasireiškia tik 4–10,3 proc. šių žmonių. Remiantis šiais duomenimis, Eagle sindromo dažnis apskaičiuojamas 0,16–0,4 proc. bendrojoje populiacijoje. Sindromu dažniausiai serga 30–50 metų žmonės, moterys 3 kartus dažniau nei vyrai. Dažnai diagnozuojamas abipusis ylinės ataugos prailgėjimas, tačiau varginantys simptomai dažniau vienpusiai [10-13].
Klinika
Galima išskirti keletą patogenezinių mechanizmų, kurie paaiškina Eagleʼs sindromo sukeliamus nusiskundimus [12, 13]:
- tiesioginis ryklės gleivinės dirginimas prailgėjusia yline atauga;
- sukaulėjusio ylinio paliežuvinio raiščio lūžis dėl staigių galvos judesių bei granuliacinio audinio proliferacija (randėjimas), kuri ilgainiui mechaniškai spaudžia aplinkines struktūras;
- spaudimas į gretimus nervus (liežuvinį ryklės, trišakį, chorda tympani);
- ylinės ataugos spaudimas į miego arteriją (glomus caroticum, simpatinių nervų dirginimas), galimi širdies veiklos sutrikimai;
- ylinio paliežuvio raumens sausgyslės degeneraciniai pakitimai (tendinitas) jos prisitvirtinimo vietoje.
Prailgėjusi ylinė atauga gali sukelti disfagiją, galvos ir kaklo srities skausmą, kuris dažnai plinta į akiduobę, viršutinio žandikaulio sritį [14]. Dažnai skundžiamasi svetimkūnio pojūčiu ryklėje, ausies skausmu bei ūžesiu, rečiau dėl spaudimo į miego arteriją ir jos perivaskulines simpatines nervines skaidulas vargina nuolatinis kaklo-galvos skausmas, plintantis miego arterijų projekcija [13-15]. H. Oztunç ir bendraautoriai, ištyrę 208 pacientus, besiskundžiančius burnos-veido srities skausmais, nustatė, kad simptomai (išskyrus galvos skausmą) buvo dažnesni pacientams, kuriems diagnozuotas ylinės ataugos prailgėjimas [16]. Kartais spaudimas į miego arterijas gali sukelti galvos smegenų insultą ar vidinės miego arterijos disekuojančią aneurizmą. Literatūroje aprašyti atvejai, kai klajoklio nervo dirginimas lėmė širdies sustojimą ir klinikinę mirtį [17, 18].
Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2018 m. Nr. 1