Naujausia literatūros šaltinių apžvalga rodo, kad saikingos saunos procedūros ne tik teikia malonumo ir atgaivos, bet ir gali būti naudingos sveikatai. Nurodoma, kad sauna gali sumažinti įvairių širdies ir kraujagyslių, neurokognityvinių, tokių kvėpavimo sistemos ligų, kaip astma, gripas, riziką, sumažinti galvos ir lėtinį skausmą, sukeltą reumatinių ligų, mirties riziką, pagerinti gyvenimo kokybę.
Pasak Suomijos visuomenės sveikatos ir klinikinės mitybos instituto, Javaskyla universiteto Sveikatos mokslų ir sporto fakulteto profesoriaus A. Laukkanen, įprastinės saunos procedūros sukelia tokį pat fiziologinį organizmo atsaką, kaip vidutinis ar didelis fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, vaikščiojimas. A. Laukkanen ir bendr. straipsnyje, publikuotame 2018 m. liepos 31 d. Mayo Clinic Proceeding svetainėje, nurodo, kad įprastinį fizinį aktyvumą labai naudingai sveikatai gali papildyti saunos pirtis.
Šių autorių anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad lankymasis saunoje gali mažinti insulto riziką. Naujausio tyrimo duomenimis, lankymosi saunoje dažnumas per savaitę atvirkščiai proporcingas insulto atvejų/1000 asmenų per metus skaičiui. Nurodomi šie palankūs sveikatai saunos veiksniai, galintys mažinti insulto riziką: kraujospūdžio, arterijų sienelių standumo, miego arterijų intimos/medijos storio, periferinio kraujagyslių pasipriešinimo sumažėjimas, pagerėjęs lipidų balansas, sumažėjusi arterinės hipertenzijos ir demencijos rizika, sumažėjęs mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir visų priežasčių dažnumas.
Svarbiausi teiginiai
Naujausioje apžvalgoje autoriai įvertino observacinių atsitiktinių imčių ir ne atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamų tyrimų, kuriuose buvo analizuojama saunos įtaka sveikatai, rezultatus, pateiktus MEDLINE ir EMBASE duomenų bazėje iki 2018 m. vasario 24 d. Apsiribota tradicinės suomiškos saunos tyrimų duomenimis, nes jų buvo sukaupta gausiausiai.
Suomiškoje pirtyje temperatūra pakyla iki 80–100 °C, santykinė oro drėgmė siekia 10–20 proc. Suomiškoje pirtyje žmogus išbūna 5–20 minučių, po to lenda po dušu, šoka į vandenį paplaukioti arba atvėsta kambario temperatūroje. Suomijos gyventojai į sauną eina mažiausiai vieną kartą per savaitę, o vidutiniškai 2–3 kartus per savaitę.
Keletas tyrimų parodė, kad dažnesnis lankymasis saunoje gali pagerinti pacientų, sergančių įvairiomis ūminėmis ar lėtinėmis ligomis, būklę. Antai, vieno tyrimo duomenimis, žmonės, kurie saunoje lankėsi 4–7 kartus per savaitę, turėjo 0,33 mažesnę hemoraginio insulto riziką, palyginti su tais, kurie lankėsi vieną kartą per savaitę. Kitas tyrimas rodo, kad saunoje lankantis 4–7 kartus per savaitę santykinė demencijos ir Alzheimerio ligos rizika sumažėja atitinkamai 0,34 ir 0,35 palyginti su lankymusi vieną kartą per savaitę.
Saunoje išbūnant vidutiniškai 19 minučių, vidutinė staigios širdinės mirties ir mirties nuo visų priežasčių rizika sumažėja atitinkamai 0,48 ir 0,83 palyginti su 11 minučių trukmės seansais.
Du eksperimentiniai tyrimai parodė, kad netgi vienkartinė 30 minučių trukmės saunos sesija sumažina sistolinį ir diastolinį vidutinio amžiaus žmonių kraujospūdį, o ilgalaikio perspektyviojo tyrimo (Kunutsor ir bendr.) duomenimis, saunos lankymas 24,7 m. periodu baltaodžių vyrų hipertenzijos atsiradimo riziką sumažino iki 47 proc. Autoriai nurodo, kad reguliaraus lankymosi saunoje apsauginis efektas turėtų būti pagrįstas patikimesniais atsitiktinių imčių klinikiniais tyrimais.
Autoriai nurodo, kad saunos nauda sveikatai paremta daugeliu fiziologinių efektų: mažėja kraujospūdis, pagerėja endotelio veikla, slopinamas oksidacinis stresas ir uždegimas, palankus poveikis autonominei nervų sistemai ir cirkuliacinių kraujagyslinių rizikos veiksnių, kaip antai natriurezinių peptidų ir lipidų, profiliui, palankūs hormoniniai pokyčiai, sumažėjęs arterijų sienelių standumas ir pagerėjęs atsakas, sumažėjęs intimos/medijos storis, kardiorespiracinės sistemos ir širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijos pagerėjimas.
Parengta pagal medscape.com, 2018 m. rugpjūtis