Prof. dr. Danielius Serapinas
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Tarptautinė psichoneuroendokrinologijos asociacija
Psichologinių veiksnių ir nervų sistemos reikšmė endokrininei sistemai jau žinoma daug metų. Tačiau atsiradus molekulinės medicinos, genų analizės ir epigenetikos įvertinimo metodams pavyko suprasti mechanizmus, kaip autonominės nervų sistemos aktyvumas keičia už emocijas atsakingų smegenų sričių (limbinės sistemos) neuronų genų aktyvumą, kokie asmenybės bruožai ir streso reakcijos keičia pagumburio branduolių aktyvumą, reguliuojantį įvairių organizmo hormonų aktyvumą. Supratus šiuos mechanizmus, klinikinėje praktikoje galima pacientams parinkti rekomendacijas nesintetinėmis farmakologinėmis priemonėmis pagerinti sveikatos būseną.
Psichoneuroendokrinologija padeda suprasti, kaip palaikomas organizmo balansas – homeostazė. Homeostazė – sudėtingi organizmo savireguliacijos procesai, kurių metu organizmo sistemos veikia vieningai ir kartu garantuoja sklandžią organizmo veiklą. Kai kuri nors organizmo sistemos dalis – ar tai būtų nervų sistema, hormonai, mineralai, ar genų aktyvumas – išsiderina, organizmas įjungia savireguliacinius mechanizmus ir deda visas pastangas grąžinti kūnui pusiausvyrą. Jei kurio nors parametro pokytis yra ženklus ar organizmo atsigavimo rezervas silpnesnis, formuojasi disbalansas ir kartu – įvairios ligos.
Psichoneuroendokrinologija padeda atsekti bei suprasti pačią pradinę ligos atsiradimo grandį arba priežastį. Lietuvoje tai gana naujas mokslas, tačiau pasaulyje Psichoneuroendokrinologijos draugija veikia keliasdešimt metų. Psichoneuroendokrinologija apjungia įvairių klinikinių disciplinų žinias į bendrą visumą. Tai leidžia gydytojams (ypač pirminės sveikatos grandies) susidaryti kompleksinį vaizdą apie paciento gyvenimo būdo, mąstymo ir ligų priežastinius ryšius. Smegenų neurohumoralinės reguliacijos atradimai padeda suprasti, kaip vyksta signalų virsmai žmogaus smegenyse, įsisavinti epigenetinių veiksnių poveikį žmogaus genomui bei daugiaveiksnės etiologijos ligų atsiradimui.
Tarptautinė psichoneuroendokrinologijos draugija vienija įvairių specialybių mokslininkus: neurologus, psichologus, endokrinologus, genetikus, imunologus ir kt. Draugijos leidžiamas tarptautinis žurnalas Psychoneuroendokrinology yra prestižinis, aukštą citavimo indeksą (IF) turintis žurnalas, kuris publikuoja tarpdalykio pobūdžio medicinos tyrimus, kurie atspindi pasiekimus psichinių procesų, genų, smegenų ir hormonų sąveikoje. Psichoneuroendokrinologija glaudžiai susijusi su gyvensenos medicina. Reprezentatyvūs tyrimų rezultatai, iliustruojant, kaip neigiamos emocijos (pyktis, agresija) veikia centrinę nervų sistemą (CNS), hormoninį foną bei genų aktyvumą, gydytojui kartu padeda pacientą motyvuoti keisti elgesį bei išlikti sveikesnį.
Psichoneuroendokrinologijos paradigma: pagumburio-hipofizės-antinksčių ašis
Nustatyta, kad daugiau nei 50 proc. vidaus ligų priklauso nuo emocinės ir CNS būsenos. Reguliacija vyksta per ryšį – smegenų žievė-pagumburis-hipofizė-periferiniai organai. Verta priminti, kad išsiskyrę hormonai turi genominį ir negenominį poveikį. Tai reiškia, kad hormonai keičia genų aktyvumą, su tuo susijusią baltymų gamybą, kartu ir ląstelių bei organų struktūrą. Negenominis poveikis gerokai greitesnis ir pasireiškia fiziologinių reakcijų lygmenyje.
Pagumburio-hipofizės-antinksčių ašies veikimas padeda paaiškinti daugelį streso sąlygotų reakcijų organizme.
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 5