Europos Komisija paskelbė naujo „Eurobarometro“ tyrimo dėl visuomenės informuotumo apie antibiotikus ir bendrų jų naudojimo tendencijų rezultatus. Pastebėta teigiama tendencija – antibiotikų naudojama mažiau: 32 proc. respondentų, palyginti su 40 proc. per 2009 m. tyrimą, nurodė, kad per pastaruosius dvylika mėnesių gydėsi antibiotikais (Lietuvoje tą nurodė 31 proc. respondentų). Vis dėlto dauguma atvejų antibiotikai buvo pasirinkti be reikalo: 19 proc. antibiotikų gydytasi nuo gripo arba peršalimo ligų (Lietuvoje – 27 proc.), o 7 proc. (Lietuvoje – 8 proc.) respondentų gydėsi antibiotikais be recepto. 66 proc. (Lietuvoje – 51 proc.) respondentų žinojo, kad antibiotikai nuo peršalimo ligų negydo, o 43 proc. (Lietuvoje – 29 proc.) jų žinojo, kad antibiotikai yra neveiksmingi gydant virusus. Daugiau nei du trečdaliai respondentų nurodė, kad norėtų gauti daugiau informacijos apie antibiotikus.
Atsižvelgdamas į šiuos rezultatus, Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis Europos informavimo apie antibiotikus dienos proga pažymėjo: „Šio „Eurobarometro“ tyrimo rezultatai rodo, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant didinti piliečių informuotumą ir gerinti žinias apie antimikrobines medžiagas. Be to, naujausi duomenys, kad per metus Europoje dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms miršta 33 000 žmonių, turi būti pavojaus signalas mums visiems. Daugumos šių mirčių galima išvengti užkirtus kelią nereikalingam antibiotikų naudojimui ir geriau diagnozuojant infekcijas bei užtikrinant jų prevenciją ligoninėse ir bendruomenėse. Kviečiu visus, kurie gali daryti įtaką infekcijų prevencijai ir gydymui, didinti pastangas kovojant su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliama grėsme. Turime ne tik didinti informuotumą ir gerinti žinias, bet ir suvienyti jėgas ir kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms gyvūnų sveikatos bei aplinkos požiūriu ir žmonių sveikatos požiūriu. Po kelių dienų Taryba žengs svarbų žingsnį šioje srityje ir priims naują Europos teisės aktą dėl veterinarinių vaistų ir vaistinių pašarų.“
Pastaruosius 15 metų ES buvo viena aktyviausių veikėjų sprendžiant atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemą. Svarbus etapas – būsimas Europos teisės aktas dėl veterinarinių vaistų ir vaistinių pašarų, kuriame nustatyta įvairių konkrečių priemonių, skirtų kovai su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms ir apdairaus bei atsakingo antimikrobinių medžiagų naudojimo skatinimui. Nuo 2022 m. ES nebebus galima naudoti antimikrobinių medžiagų gyvūnų augimui skatinti, taip pat jų naudoti prevencijos tikslais per vaistinius pašarus ir gyvūnų grupėse. Taip pat bus ribojamas antimikrobinių medžiagų metafilaktinis naudojimas ir numatyta galimybė tam tikras antimikrobines medžiagas naudoti tik žmonėms gydyti. Be to, ES nepriklausančios šalys, eksportuodamos į ES, turės laikytis draudimo naudoti antimikrobines medžiagas augimui skatinti, taip pat žmonėms skirtų antimikrobinių medžiagų naudojimo apribojimų. Taigi, naujais ES reglamentais bus didinama Europos vartotojų apsauga nuo grėsmės atsparumui antimikrobinėms medžiagoms plisti per gyvūnų arba gyvūninių produktų importą.
Daugiau informacijos: http://europa.eu/rapid/press-release_IP-18-6405_lt.htm