Ragenos transplantacija laikoma viena seniausių, dažniausiai atliekamų ir sėkmingiausių audinių ar organų transplantacijos sričių. Sausio mėnesį Kauno klinikose atliktos pirmosios pasluoksninės keratosplastikos operacijos, pritaikant naujus ir dar saugesnius metodus.
Rageninis aklumas yra trečia pagal dažnumą aklumo priežastis pasaulyje, kurio išgydymui reikalinga persodinti rageną ar ragenos sluoksnius. Kauno klinikų pacientė Valė atsimena, kad dešine akimi ji matydavo silpniau jau nuo studentavimų laikų. „Visą savo gyvenimą dirbau gydytoja ir pirmiausiai rūpinausi pacientais, tik po to savimi. Akinius užsidėjau būdama tik 56-erių metų, nors tam tikrą diskomfortą su viena akimi jaučiau net ir po to, kai pradėjau juos nešioti.“
Pacientė pasakoja, jog toliau blogėjant regėjimui ji vėl apsilankė pas gydytoją ir išgirdo nemalonias žinias – moteriai buvo nustatyta ragenos liga, kurią išgydyti galima tik persodinant rageną, o tiksliau – tam tikrus ragenos sluoksnius. „Po transplantacijos jaučiuosi gerai, manau, kad viskas praėjo sklandžiai. Didelio jaudulio nejaučiau, nes pasitikiu čia dirbančiais specialistais, matau, jog pacientams yra taikomi naujausi gydymo metodai ir džiaugiuosi nuoširdžiu jų darbu“, – teigia moteris.
„Pasluoksninės endotelinės keratosplastikos atliekamos, kuomet pažeisti ir neatsistato vidiniai ragenos sluoksniai, užtikrinantys pastovų ragenos skaidrumą. Esant šių ragenos struktūrų pažeidimui ir sutrikus funkcijai, skystis iš priekinės akies kameros skverbiasi į kitus ragenos sluoksnius, kurie paburksta, o procesui užsitęsus – negrįžtamai sudrumstėja. Todėl labai svarbu, kad operacija būtų atliekama laiku, kol visa ragena nesudrumstėjusi. Šiandien, atsižvelgiant į dabartines specialistų pasirengimo ir šiuolaikinių technologijų galimybes, viskas priklauso tik nuo donorinės medžiagos“, – akcentuoja profesorė. Šios operacijos Lietuvoje atliekamos tik Kauno klinikų Akių ligų klinikoje.
Siekiant tobulinti transplantacijų metodiką ir operaciją atlikti dar saugesniu būdu, Akių ligų klinikos specialistai buvo apmokyti operacijos naujovių. Kryptingas specialistų pasirengimas leido naujoves pritaikyti Kauno klinikų pacientams. Kol kas donorinės ragenos persodinimas yra vienintelis gydymo būdas aklumo, kurį sukelia sudrumstėjusi ragena, galimybė.
Gydytoja pabrėžia, kad vienas sudėtingiausių šios operacijos momentų – donorinio ragenos audinio paruošimas. „Tokio tipo operacijose siekiama, kad persodinamas donorinės ragenos sluoksnis būtų kuo plonesnis, idealiu atveju – mažiau 100 mikrometrų storio. Saugiam ir tiksliam šio etapo atlikimui naudojama speciali dirbtinė akies priekinė kamera, kurios pagalba sukuriamas tam tikras spaudimas po ragena. Priklausomai nuo turimos donorinės ragenos storio, pasirenkamas reikalingas pjūvio gylis. Tuomet specialiu pjaunančiu instrumentu atskiriami paviršiniai ragenos sluoksniai nuo vidinių. Tik vidiniai donorinės ragenos sluoksniai pritvirtinami prie paciento ragenos, atliekant tam tikras manipuliacijas.“
Atlikus keratoplastiką naująja metodika, pacientas jaučiasi panašiai kaip po kataraktos operacijos: operuotos akies neskauda, ji neašaroja, nebijo šviesos. Po operacijos pacientui vos dvi dienas rekomenduojama laikytis tam tikro režimo.
Ragenos transplantacija yra viena dažniausiai atliekamų transplantacijos procedūrų. Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda Žemaitienė pasakoja, kad prasidėjus pasluoksninių ragenų transplantacijai arba kitaip – pasluoksninių keratoplastikų erai – ir sukūrus efektyvias technologijas bei operacines metodikas, stebimas nuolatinis tokių operacijų skaičiaus augimas pasaulyje.
Pasaulyje kasmet atliekama beveik 200 tūkst. ragenos transplantacijų. Lietuvoje šiuo metu per 100 žmonių laukia donorinės ragenos. 2018 metais Lietuvoje buvo atliktos 44 keratoplastikos.
Lietuvoje pirmąją ragenos endotelio transplantaciją prieš 3 metus atliko Kauno klinikų gydytojas oftalmologas prof. Vytautas Jašinskas.
Kauno klinikų informacija ir nuotrauka