Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai – vienos dažniausių ir ekonomiškai nuostolingiausių ligų klinikinėje praktikoje, kurių svarba visuomenės sveikatinimui neabejojama. Sunkiausia šios ligos išraiška – insultas – tarp mirties priežasčių užima trečią vietą po širdies ir kraujagyslių ligų. Insultas yra labai svarbi ne tik medicininė, bet ir socialinė problema. Tai labiausiai luošinanti liga, kuri didelę dalį pacientų paverčia neįgaliais. Nemažai ligonių, kurie dar nepatyrė insulto, kenčia nuo lėtinio smegenų kraujotakos nepakankamumo ir kitų smegenų kraujotakos sutrikimų. Plačiau apie šių sutrikimų pasekmes ir galimybes jas valdyti bei sėkmingai gydyti kalbamės su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurologijos skyriaus, VU Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos gydytoju dr. Aleksandru Vilionskiu.
Kaip apibrėžtumėte galvos smegenų kraujotakos sutrikimus sukeliančias ligas? Kurios iš jų pasireiškia dažniausiai ir yra labiausiai pavojingos žmogaus sveikatai bei gyvybei?
Galvos smegenų kraujotakos ligos yra pakankamai plati sąvoka, apimanti daug ligų. Dažniausios ir pavojingiausios yra ūminiai galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, kurie gali būti išeminio tipo (kai užsikemša smegenų arterija) arba hemoraginio tipo (plyšus intrasmegeninei arterijai). Kitos, rečiau pasitaikančios ligos yra subarachnoidinė kraujosruva, neplyšusi aneurizma ir kt. Ūminis išeminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, jei židininiai simptomai tęsiasi ilgiau nei 24 val., vadinamas išeminiu insultu, o jei jie regresuoja per parą– praeinančiuoju smegenų išemijos priepuoliu (PSIP). Minėtos ligos iki šiol lieka pirmame trejetuke tarp dažniausių mirties priežasčių, o išeminis insultas yra pagrindinė ilgalaikio neįgalumo priežastis.
Kokios yra galimybės sumažinti šių ligų paplitimą ir jas valdyti?
Siekiant sumažinti sergamumą šiomis ligomis, svarbiausia yra pirminė profilaktika – laiku nustatyti rizikos veiksnius ir juos tinkamai koreguoti. Būtina anksti diagnozuoti arterinę hipertenziją ir gerai valdyti arterinį spaudimą. Taip pat reikia bent kartą per metus atlikti cholesterolio ir jo frakcijų tyrimą, nustatyti gliukozės koncentraciją kraujyje ir pan. Sveika gyvensena taip pat neabejotinai mažina galvos smegenų kraujagyslių ligų riziką. Kita vertus, kartą įvykus išeminiam insultui ir/arba PSIP, būtina peržiūrėti profilaktinį gydymą ir jį atitinkamai koreguoti. Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojami vazoaktyvieji vaistai, pavyzdžiui, vinpocetinas ir kiti.
Gal galite plačiau paaiškinti vinpocetino poveikio mechanizmą?
Vinpocetinas veikia keliais skirtingais būdais. Ūminės išemijos metu intraląstelinio natrio ir kalcio koncentracija padidėja, o tai savo ruožtu sukelia acidozę ir citotoksinę edemą. Blokuodamas įtampai jautrius natrio kanalus, vinpocetinas mažina intraląstelinio natrio ir kalcio koncentraciją. Manoma, kad taip pasireiškia vinpocetino neuroprotekcinis ir traukulius mažinantis poveikis. Kitas veikimo mechanizmas, kurio dėka vinpocetinas pasižymi neuroprotekciniu poveikiu, yra laisvųjų hidroksilo jonų slopinimas. Didindamas cGMP kiekį kraujagyslių sienelės lygiuosiuose raumenyse, vinpocetinas mažina smegenų kraujagyslių pasipriešinimą ir gerina smegenų kraujotaką. Paskutinieji eksperimentiniai tyrimai rodo, kad vinpocetinas slopina uždegimą, didina atminties procese dalyvaujančių neutrotransmiterių koncentraciją, gerina smegenų metabolizmą, slopina trombocitų agregaciją ir gerina eritrocitų plastiškumą. Dėl to sumažėja kraujo klampumas ir pagerėja smegenų kraujotaka. Tyrimais įrodyta, kad vinpocetinas mažina skausmą, sąlygotą nervo augimo faktoriaus slopinimo periferiniuose nervuose, bei dėl adenozino reabsorbcijos slopinimo ramina traukulius.
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 8