Arterinė hipertenzija (AH) išlieka labiausiai paplitęs ir blogiausiai kontroliuojamas širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnys, sąlygojantis didžiausią mirštamumą nuo visų priežasčių. Pagrindinis šio naujo dokumento tikslas yra pateikti praktines rekomendacijas, kurios padėtų geriau diagnozuoti bei gydyti AH, siekti geresnių tikslinių arterinio kraujospūdžio (AKS) verčių kontrolės, skiriant efektyvų ir paprastą medikamentinį gydymą. Naujosios AH gydymo gairės skirtos suaugusiesiems, t. y. sulaukusiems ir vyresniems nei 18 m. pacientams, ir keičia 2013 m. AH gairių dokumentą.
Naujosios rekomendacijos palietė ir naujus AH aspektus, kuriems ankstesnėse redakcijose nebuvo skirta dėmesio. Pavyzdžiui, kada įtarti ir kaip tirti pacientą, kuriam įtariama antrinė hipertenzija? Kaip valdyti ir gydyti AH krizes? Rekomendacijų atnaujinimas koreguojant ir gydant AH ūminį insultą patyrusiems pacientams. Kalnų ir aukštumų įtaka AKS, AH ir lėtin ir seksualinė disfunkcija, AH korekcija, kai skiriamas antinavikinis gydymas, perioperacinis AH valdymas bei AKS ir glikemiją mažinantys vaistai, chemoterapija.
Arterinės hipertenzijos gydymas
Įprastai, gydant arterinę hipertenziją, gyvenimo būdo pokyčiai rekomenduojami visiems pacientams (tarp jų ir pacientams, turintiems didelį normalų AKS) ir gydymas medikamentais rekomenduojamas didžiajai daliai pacientų.
Pagrindiniai gydymo aspektai:
- Kokios yra slenkstinės AKS ribos, kai rekomenduojamas ar turėtų būti apsvarstytas medikamentinis gydymas?
- Koks yra mažiausias siektinas AKS?
- Kokie gyvenimo būdo pokyčiai ir medikamentinio gydymo schemos turėtų būti taikomos siekiant sumažinti AKS?
AKS gydymo pradžia
Gyvenimo būdo pokyčiai rekomenduojami visiems didelį normalų ir padidėjusį kraujo spaudimą turintiems pacientams. Slenkstinės AKS ribos ir medikamentinio gydymo pradžios laikas priklauso nuo paciento amžiaus ir individualios rizikos.
Arterinio kraujo spaudimo gydymo tikslai
Arterinės hipertenzijos medikamentinio gydymo tikslinės AKS vertės priklauso nuo paciento amžiaus, gretutinių ligų, gydymo toleravimo. Rekomenduojamas tikslinis intervalas, nurodantis ribą, kada įprastai nerekomenduojama mažinti AKS, nes tai lemtų mažesnį gydymo saugumą. Ambulatorinio AKS tikslinių intervalų santrauka pateikiama 6 ir 7 lentelėse. Atitinkamos namų ar ambulatorinio AKS tikslinės vertės yra mažiau validizuotos, tačiau ambulatorinio sAKS
Arterinės hipertenzijos gydymas – gyvenimo būdo keitimas
Sveikas gyvenimo būdas gali padėti išvengti arba atitolinti arterinės hipertenzijos išsivystymą ir sumažinti ŠKL riziką. Veiksmingi gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti atidėti ar išvengti medikamentinio gydymo būtinybės I laipsnio arterine hipertenzija sergantiems pacientams arba pagerinti jau vartojančių medikamentus pacientų antihipertenzinio gydymo efektą. Tačiau nerekomenduojama dėl gyvenimo būdo keitimo atidėti medikamentinio gydymo skyrimą pacientams, kuriems nustatyta arterinės hipertenzijos organų taikinių pažaida, taip pat didelės ŠKL rizikos pacientams.
Medikamentinis arterinės hipertenzijos gydymas
Siekiant užtikrinti optimalią AKS kontrolę daugumai pacientų reikalingas medikamentinis gydymas ir gyvenimo būdo keitimas. Įprastiniam arterinės hipertenzijos gydymui yra rekomenduojamos penkios didžiosios vaistinių preparatų klasės: angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI), angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB), beta adrenoblokatoriai (BAB), kalcio kanalų blokatoriai (KKB) ir diuretikai (tiazidiniai ir į juos panašūs diuretikai, tokie kaip chlortalidonas ir indapamidas), remiantis: a) įrodytu gebėjimu sumažinti AKS; b) įrodytu placebu kontroliuojamais tyrimais gebėjimu sumažinti kardiovaskulinių įvykių skaičių; c) įrodytu gebėjimu sumažinti kardiovaskulinį sergamumą ir mirtingumą. Visos šios vaistų klasės turi absoliučias ir galimas vartojimo kontraindikacijas.
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas. Ekspertų rekomendacijos“. 2018 Nr. 10