Prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė, prof. habil. dr. Audrius Maruška
Kyla klausimas, koks yra Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriaus mokslininkų indėlis ir reikšmė vaistinių augalų mokslo ištakoms bei raidai iki šiuolaikinio lygio Lietuvoje?
Vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų tyrinėjimų ištakos Lietuvoje
Vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų tyrinėjimų ištakos Kaune prasidėjo XX a. pradžioje, uždarius Vilniaus universitetą. Vaistažolininkystė glaudžiai susijusi su vaistininkystės ištakomis, t. y. su farmacijos mokslo raida. Dauguma žymiųjų Lietuvos farmacininkų aukštojo išsilavinimo siekė JAV, Vokietijos Austrijos bei Rusijos imperijos universitetuose. Farmacijos mokslo neretai siekdavo tie, kurie neidavo tėvų parinktu dvasininko keliu. Iš šių mokslų ir darbų į Lietuvą kartu su pirmąja nepriklausomybe sugrįžę vaistininkai prof. Petras Raudonikis, prof. Benediktas Šiaulis ir prof. Kazimieras Grybauskas parvežė didžiųjų miestų ir universitetų dvasią ne tik į Lietuvos vaistines, bet ir 1922 m. vasario 16 d. atidarytą Lietuvos universitetą Kaune bei 1923 m. jame įkurtą Kauno botanikos sodą.
Vaistažolininkystės srityje išskirtinė asmenybė yra prof. K. Grybauskas (1886–1953) – vienas pirmųjų profesionalių farmakognostų – vaistinių augalų tyrėjų, propaguotojų ir vaistažolininkystės pradininkų Lietuvoje. Jis, savarankiškai pasiruošęs ir išlaikęs keturių gimnazijos klasių egzaminus, kaip ir daugelis senosios kartos inteligentijos atstovų, baigė aukštąjį farmacijos mokslą Maskvos universitete ir tapo vaistininku. Dirbo įvairiose vaistinėse, kartu domėjosi vaistiniais augalais ir įgijo daug vertingų žinių. 1924 m. K. Grybauskas pradėjo dirbti Lietuvos universiteto Kauno botanikos sode. Jis buvo paskirtas Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakulteto gamtos muziejaus vyresniuoju laborantu, įkūrė Vaistinių augalų skyrių.
Nuo 1924 metų – tarpukario Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu K. Grybauskas, būdamas tyrinėjimų mokslinis vadovas, pradėjo naują vaistinių augalų mokslinių tyrinėjimų kryptį – vaistinių augalų rūšių ir veislių introdukciją ir perspektyvių augalų auginimą Lietuvos sąlygomis, inicijavo techninių (apynių), miško vaistinių augalų ir daržovių auginimą bei tyrinėjimą. Tuo laikotarpiu buvo apibendrinti paprastojo apynio 24 veislių, introdukuotų iš Vakarų Europos, tyrimų duomenys, atrinktos penkios, tinkamos auginti Lietuvos sąlygomis. Apynių žaliava buvo naudojama farmacijoje ir maisto pramonėje. Prof. Kazimieras Grybauskas nuo 1940 m. vadovavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodui.
Profesoriui Antrojo pasaulinio karo metais pavyko įtikinti karinės vadovybės atstovus, kad vaistiniai augalai galės kompensuoti vaistų stygių armijai, ir jo pastangų dėka buvo išgelbėtas VDU Kauno botanikos sodas ir oranžerija nuo sunaikinimo.
Plėtėsi ir tyrimų apimtys – vaistinių augalų pradiniai tyrimai buvo vykdomi ne tik bandymų plotuose ir augalų kolekcijose, bet ir laboratorijoje, lygia greta tyrinėjant vaistinės augalinės žaliavos cheminę sudėtį (lakiuosius ir nelakiuosius biologiškai veikliuosius junginius). Prof. K. Grybauskas daug dėmesio skyrė augalams, kuriuose kaupiasi eteriniai aliejai. Mokslinio darbo rezultatai apibendrinti biologijos mokslų daktaro disertacijoje „Fenologinis žiedadulkių kritulių spektras“ ir parengtas žiedadulkių albumas. Dabar šio mokslininko idėja įgyvendinta Šiaulių universitete, kuriame vykdytas tarptautinis projektas ir yra sukurtas internetinis Žiedadulkių dienoraštis.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2018 Nr. 5