„Skiepijimas yra viena sėkmingiausių visuomenės sveikatos priemonių. Skiepai ne tik apsaugo nuo ligų ir gelbsti gyvybes, bet ir sumažina sveikatos priežiūros išlaidas. Per du pastaruosius amžius sistemingai įrodyta, kad skiepai veikia. Tiesą sakant, tai nėra nuomonės klausimas. Deja, regime sukrečiančias antraštes, kad pastaraisiais metais padaugėjo ligų, kurių galima išvengti skiepijant, protrūkių. Jų neigiamas poveikis sveikatai milžiniškas, kartais nepavyksta išvengti ir mirčių. Šiais metais Pasaulio sveikatos organizacija dezinformaciją apie skiepus įvardijo kaip vieną iš 10 didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai. Bet ar tai reiškia, kad menksta pasitikėjimas mokslu?
Turime keletą gerų žinių: kaip matyti iš šiandien paskelbtos pirmosios „Eurobarometro“ apklausos dėl požiūrio į skiepus, 85 proc. ES piliečių mano, kad skiepijimas veiksmingai užkerta kelią infekcinėms ligoms, taip pat padeda apsisaugoti patiems ir apsaugoti kitus. Itin svarbus kolektyvinis imunitetas, ypač kai tam tikrų asmenų imuninė sistema nusilpusi arba jų negalima skiepyti. Pavyzdžiui, vėžį išgyvenusiems vaikams neturėtų kelti rizikos neskiepyti jų bendraamžiai.
Iš „Eurobarometro“ apklausos taip pat matyti, kad maždaug pusė ES piliečių per pastaruosius penkerius metus pasiskiepijo, o didžioji dauguma (79 proc.) informaciją apie skiepus gauna konsultuodamiesi su sveikatos priežiūros specialistais ir jais pasitiki.
Šie duomenys rodo, kad Europos Komisijos ir sveikatos priežiūros darbuotojų koalicijos iniciatyva padeda veiksmingai didinti informuotumą. Tai buvo pirmasis projektas, įgyvendintas atsižvelgiant į neseniai priimtą ES Tarybos rekomendaciją dėl sustiprinto bendradarbiavimo kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijant. Tokių projektų bus daugiau.
Vis dėlto keli faktai kelia susirūpinimą: 48 proc. europiečių klaidingai mano, kad skiepai dažnai gali sukelti sunkų šalutinį poveikį, o 38 proc. mano, kad skiepai gali sukelti ligas, nuo kurių jie saugo.
Tai reiškia, kad siekdami padidinti skiepijimo aprėptį ir kovoti su dezinformacija apie skiepus turime nuveikti gerokai daugiau. Toliau įgyvendinsime visus veiksmus, nurodytus ES Tarybos rekomendacijoje dėl sustiprinto bendradarbiavimo kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijant. Be to, džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. Briuselyje Komisija ir PSO surengs Visuotinį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl skiepijimo. Tai aiškus politinis skiepijimo naudos, nuolatinių mokslinių tyrimų siekiant tobulinti skiepus ir poreikio visiems užtikrinti vienodas galimybes pasiskiepyti patvirtinimas. Ne mažiau svarbus ir pasaulinis solidarumas bei ryžtingi veiksmai kovojant su dezinformacija. Suvienykime pastangas ir visus informuokime apie vieną paprastą faktą: skiepai veikia!“
Lietuvos duomenys
Šiandien skelbiamos specialios „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 83 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad skiepai yra efektyvus būdas apsaugoti save ir aplinkinius asmenis nuo infekcinių ligų. Paklausti, ar per pastaruosius penkerius metus patys arba kas nors iš šeimos narių skiepijosi, Lietuvoje teigiamai atsakė 30 proc. respondentų. Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų (77 proc.) teigė, kad informaciją apie skiepus gauna iš sveikatos priežiūros specialistų. 55 proc, apklaustųjų Lietuvoje mano, kad skiepai gali sukelti sunkų šalutinį poveikį, o 44 proc., kad jie gali sukelti ligas, nuo kurių saugo.
Specialioji „Eurobarometro“ apklausa „Europiečių požiūris į vakcinavimą“ atlikta 2019 m. kovo mėnesį.
Daugiau informacijos:
Specialios „Eurobarometro“ apklausos rezultatai
EK ryšių su žiniasklaida grupė Lietuvoje