Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, kurio pagrindinis šaltinis yra saulė [1, 2]. Veikiant saulės ultravioletinei B spinduliuotei šis vitaminas pasisavinamas per odą [1]. Vitamino D yra ir kai kuriuose maisto produktuose – riebioje žuvyje, kepenyse, mėsoje (ypač subproduktuose) ir kiaušinio trynyje [3]. Su maistu gautas vitaminas D pasisavinamas per žarnyną. [1]. Norint nustatyti vitamino D atsargas organizme, rekomenduojama tirti 25(OH)D, nes ši forma gyvuoja ilgiau nei aktyvioji forma 1,25(OH)2D [1].
Endokrinologų draugija teigia, kad vitamino D nepakankamumas diagnozuojamas, kai 25(OH)D yra mažesnis nei 50 nmol/l (20 ng/ml), o trūkumas – 52,5–72,5 nmol/l (21,2–29,2 ng/ml) [4]. Remiantis The International Osteoporosis Foundation ir DSM Nutritional Products duomenimis, Vidurio Europoje vitamino D kiekis žiemos metu svyruoja nuo 28 nmol/l (11,2 ng/ml) Lenkijoje iki 45 nmol/l (18 ng/ml) Estijoje, vasarą stebimas šiek tiek didesnis 25(OH)D kiekis: nuo 45 nmol/l (18 ng/ml) Ukrainoje iki 88 nmol/l (35,2 ng/ml) Vengrijoje [5]. Vitamino D dažnai trūksta žmonėms, gyvenantiems šiaurinio klimato, kuriam būdingos žiemos, sąlygomis. Tačiau net ir buvimas saulėje neužtikrina pakankamos vitamino D sintezės. Ją lemia saulės intensyvumas, atviros odos plotas, buvimo saulėje laikas, saulės zenito kampas, odos storis bei spalva [2].
Pagrindinė vitamino D funkcija yra palaikyti normalią kalcio ir fosforo koncentraciją kraujo serume [2]. Tačiau nuolat atsiranda įrodymų, kad šis vitaminas turi teigiamos įtakos sergant daugeliu ligų, o jo trūkumas yra susijęs su kai kurių patologijų rizika [1, 2, 6].
Kaip pasireiškia vitamino D trūkumas?
Dažniausia vitamino D trūkumo išraiška vaikams yra rachitas, o suaugusiesiems – osteomaliacija [3]. Abi šios ligos išsivysto dėl sutrikusios kaulų mineralizacijos, sąlygotos nepakankamos kalcio bei fosforo absorbcijos. Rachitui būdingos skeleto deformacijos, radiologiniai kaulų pokyčiai ir padidėjęs šarminės fosfatazės kiekis kraujyje [3]. Suaugusiems žmonėms vitamino D trūkumo požymiai nėra tokie ryškūs kaip vaikams – dažnai pasireiškia difuziniu raumenų ir kaulų skausmu, lūžiais, raumenų silpnumu, dažnais kritimais [2, 3]. Ilgalaikis vitamino D trūkumas gali sąlygoti mažą kaulų mineralų tankį bei osteoporozės išsivystymą [3].
Vitamino D trūkumas taip pat gali pasireikšti mieguistumu, padidėjusiu sergamumu bakterinėmis ir virusinėmis infekcijomis, lėtinių ligų, kuriomis sergama, paūmėjimu, nutukimu, negalėjimu numesti svorio, atsparumu insulinui [2].
Kaip gydyti vitamino D trūkumą?
Tyrimai rodo, kad bendra suminė vitamino D kumuliacinė dozė gali nesiskirti vartojant vitaminą D skirtingu režimu. Klinikiniame atsitiktinių imčių tyrime dalyvavo 38 pomenopauzės tarpsnio moterys (amžiaus vidurkis – 61,5 m.) [7]. Jos buvo suskirstytos į tris grupes – viena grupė gavo gydymą placebu, kita – vitaminu D2 5000 TV, trečia – vitaminu D2 10 000 TV. Tik vienai pacientei tyrimo pradžioje nustatytas 25(OH)D kiekis didesnis nei 34 ng/ml. Po 3 mėnesių gydymo 8 proc. placebą vartojusių moterų, 50 proc. 5000 TV vitamino D2 vartojusių moterų ir 75 proc. 10 000 TV vitamino D2 vartojusių moterų nustatytas didesnis nei 34 ng/ml 25(OH)D kiekis. Skirtingą gydymą gavusių tiriamųjų grupėje kumuliacinė vitamino D2 dozė buvo atitinkamai 0 TV, 450 000 TV ir 900 000 TV [7].
Kitas atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas vertino 48 moteris (vidutinis amžius – 81 ± 8 m.), kurioms buvo lūžęs klubakaulis [7]. Ta pati kumuliacinė vitamino D3 dozė (skiriant 1500 TV kasdien, 10 500 TV per savaitę arba 45 000 TV per mėnesį) maždaug dvigubai padidino serumo 25(OH)D kiekį per du mėnesius. Po kumuliacinės 90 000 TV vitamino D dozės susidarymo serumo 25(OH)D kiekis padidėjo atitinkamai nuo 15,7 ng/ml iki 33,2 ng/ml vartojant vitaminą D kasdien, 29,2 ng/ml vartojant vitaminą D kas savaitę ir 37,1 ng/ml vartojant vitaminą D kas mėnesį. Šie kiekiai tarpusavyje reikšmingai nesiskyrė [7].
Atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo 338 slaugos namuose gydomi pacientai, parodė, kad vitamino D dozavimo dažnumas yra svarbus [7]. Pacientai (78 proc. moterų, amžiaus vidurkis – 84 ± 6,2 m.) buvo suskirstyti į keturias grupes pagal gydymą: 1) placebas, 2) vitaminas D3 600 TV kasdien, 3) vitaminas D3 4200 TV kas savaitę, 4) vitaminas D3 18 000 TV kas mėnesį. Po keturių mėnesių gydymo 600 TV vitamino D3 kasdienė dozė padidino vidutinį 25(OH)D kiekį labiausiai – 18,9 ng/ml. 4200 TV vitamino D3 dozė, skirta kas savaitę, 25(OH)D kiekį padidino 16,3 ng/ml, o 18 000 TV dozė, skirta kas mėnesį, – tik 11 ng/ml. 25(OH)D koncentracijos padidėjimo skirtumas tarp tiriamųjų grupių buvo statistiškai reikšmingas [7]. Placebą vartojusių asmenų grupėje 25(OH)D kiekis nepakito.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2018 Nr. 6