„Farmacijos aktualijų“ konferencijoje Kaune pranešimą skaitė farmacijos verslo atstovas, UAB „Armila“ vadovas Remigijus Mielinis. Taiklius ir drąsius jo pastebėjimus apie šiandien vykdomą farmacijos politiką ir jos trūkumus auditorija įvertino gausiais plojimais.
Pranešėjas pradėjo nuo to, kad šiandien labai sunku atsakyti į klausimą, vertinant naująją vaistų kompensavimo tvarką, – laimima iš tokių naujovių, ar… pralaimima.
Sprendžiant iš SAM pranešimų ar užsakomųjų publikacijų spaudoje, viskas nušviečiama pozityviai, straipsnių pavadinimai „PSDF lėšomis bus kompensuojama didesnė kai kurių vaistų dalis“, „Kompensuojamieji vaistai: pasirinkimas didėja, priemokos – mažėja“, „Keičiasi vaistų kompensavimo tvarka: sutaupys šimtai tūkstančių pacientų“ byloja apie teigiamus pokyčius. Tokiuose straipsniuose pateikiama daug gražių teiginių ir statistikos apie tai, kad kompensuojamųjų vaistų kainos mažėja, pacientų priemokos mažėja, PSDF biudžetas taupomas. Tai oficiali tiesa. Tačiau kažkodėl vaistininkai šia nauja tvarka nepatenkinti, gydytojai bei gyventojai – taip pat nepatenkinti, ir tas nepasitenkinimo šurmulys tik didėja! O valdininkai šį nepasitenkinimą ignoruoja.
„Vadinasi, kažkas šioje situacijoje negerai, – svarstė pranešėjas. – Akivaizdu, kad mūsų valstybė ritasi vienintelės tiesos doktrinos link. Jei žmogus suabejoja, kad generiniai vaistai yra prastesni nei patentiniai, jam jau gresia teisinė atsakomybė! Tokie požymiai rodo ryškėjančią pavojingą tendenciją. Pripažįstama tik viena – valdžiai palanki – tiesa.“
Anot R. Mielinio, tuose oficialiuose pranešimuose dažniausiai pateikiami du skaičiai: augančios Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos vaistams kompensuoti ir mažėjančios pacientų priemokos už kompensuojamuosius vaistus. Ir padaroma išvada, kad einama teisingu keliu. Ar tikrai?
„Paprastas pilietis, nežinantis visų vaistų kompensavimo sistemos subtilybių, perskaitęs tokias žinias gali tuo patikėti: taip, viskas daroma gerai, ir aš pinigų sutaupau, ir valstybė, – kalbėjo pranešėjas. – Bet kai tas paprastas pilietis suserga ir susiduria su realybe, nuomonė dažnai pasikeičia. Prireikus kompensuojamųjų vaistų, jis apsilanko pas gydytoją ir dažnai sužino naujieną, kad jam skirs vis kitokius vaistus: tų vaistų, kuriuos visą laiką vartojo ir kurie tiko, jau nebėra sąraše arba jų laikinai nėra rinkoje, nes buvo staiga išpirkti. Po tokių akibrokštų žmogui jau kyla kitokių minčių.“
Dėl to žmonės vaistininkams ir gydytojams lieja savo pyktį: sveikatos valdininkai tikina, kad viskas – tik geryn, vaistai pinga, o vaistinėje negalima jų gauti, arba – dar blogiau – tie vaistiniai preparatai jau nebe kompensuojamųjų vaistų sąraše! Nori – pirk už savo, ir dar nemažus, pinigus! Štai tada ir aiškėja, kas iš vaistų politikos laimi, o kas – pralaimi…
Anot R. Mielinio, oficiali statistika tokia: 2016 metais iš PSDF biudžeto vaistams kompensuoti buvo skirta 213 mln. eurų, o 2018 metais – net 232 mln. eurų. Akivaizdu, lėšų kompensuojamiesiems vaistams skiriama daugiau. Tas pats ir su pacientų priemokų už kompensuojamuosius vaistus statistika: pacientų priemokos mažėja, mat 2016 metais pacientai priemokoms už vaistus išleido 57 mln. eurų, o 2018 metais – tik 39 mln. eurų.
Tačiau šioje statistikoje neatsispindi labai svarbus faktas: į kompensuojamųjų vaistų sąrašą buvo įtraukta keliolika inovatyvių brangių vaistų. Išlaidos vaistams kompensuoti išaugo, o situacija su vaistų pasiūla kitoms lėtinėms ligoms gydyti, deja, pablogėjo.
„Šie du faktai – nei atimsi, nei pridėsi, – neslėpdamas ironijos, kalbėjo R. Mielinis. – Atrodo, nuostabu: vaistams kompensuoti valstybė skiria daugiau lėšų, o pacientai, primokėdami už vaistus, išleidžia mažiau. Bet ar šių dviejų faktų pakanka? Ar šie du faktai patvirtina, kad padėtis keičiasi į gerąją pusę? Deja. Kaip tautosakoje – ne viskas yra taip, kaip atrodo…“
Vaistų kompensavimo sistemos ypatumai
Anot pranešėjo, svarbu yra tai, kokiu kampu vertinsime naująją vaistų kompensavimo tvarką. Tik vertinant įvairiapusiškai galima pastebėti tos tvarkos trūkumus. Dabar kiekvienas, kad ir kaip būtų gaila, tuos pačius skaičius vertina ir mato skirtingai.
„Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai žiūri iš vieno kampo – kad pavyktų sutaupyti biudžeto lėšų ir pacientų priemokos mažėtų; pacientas žiūri iš savo kampo – kad reikėtų mažiau primokėti; vaistininkas žiūri iš trečio kampo – kad vaistinėje netrūktų pacientams reikiamų vaistų; gydytojams svarbu, kad būtų kuo didesnis pasirinkimas skiriant savo pacientams gydymą, – dėstė pranešėjas. – Vaistų gamintojai ir didmenininkai turi savus kampus. Jiems reikia aiškumo, kad galėtų teisingai prognozuoti vaistų poreikį. Jie turi spręsti, kokį vaistų kiekį užsakyti, priklausomai nuo to, ar vaistas liks sąraše, ar bus iš to sąrašo išbrauktas. Juk nuo visų šitų dalykų didele dalimi priklauso ir vaisto kaina. O aiškumo, deja, naujoje sistemoje labiausiai ir pasigendama.“
Pratęsdamas statistiką, pranešėjas atkreipė dėmesį į tai, kad išrašomų kompensuojamųjų vaistų receptų skaičius kasmet mažėja. Pavyzdžiui, 2016 metais buvo išrašyta 10,9 kompensuojamųjų vaistų receptų, o 2018 metais – tik 9,8 mln.
Kodėl išrašomų kompensuojamųjų vaistų receptų mažėja? Ar mūsų žmonės staiga ėmė mažiau sirgti? Deja, ne. Priežastys – elementarios: mažėja kompensuojamųjų vaistų pasirinkimas, žmogui vis sunkiau patekti pas gydytoją, tenka laukti ilgose eilėse, gydytojai apkrauti nereikalingais darbais, stringa elektroninė receptų rašymo sistema ir t. t.
Pažymėtina ir tai, kad vis daugiau neaiškių funkcijų deleguojama vaistininkams. Trūksta sistemos ir aiškaus pasidalijimo – kokias funkcijas reikėtų atlikti gydytojams, ir kokias – vaistininkams. Tam, kad darbai nesidubliuotų, kad specialistai negaištų brangaus laiko.
Kita priežastis – mažėja vaistų pavadinimų skaičius kompensuojamųjų vaistų sąraše. Dėl įvestų kainų ir priemokų limitų dalis vaistų lieka „už sistemos borto“: į kompensuojamųjų vaistų sąrašą nepatenka arba yra iš jo išbraukiami.
„Ir nors biudžetas išleidžia vis daugiau pinigų vaistams kompensuoti, vaistų pavadinimų skaičius sąraše mažėja, – atkreipė dėmesį pranešėjas. – O kai mažėja vaistų pavadinimų, natūralu, kad mažėja ir receptų skaičius. Dalis žmonių jiems siūlomų kitų vaistų tiesiog atsisako, nusprendę anksčiau vartotus, bet iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo išbrauktus vaistus pirkti už savo pinigus.“
Anksčiau kompensuotų vaistų pasirinkimas vartoti toliau, mokant už juos visą kainą, būtent ir yra aiški priežastis, kodėl mažėja išrašomų vaistų receptų. Tačiau ši statistika valdžios atstovams nelabai rūpi: kiek žmonės išleidžia pinigų, taigi kiek patiria papildomų išlaidų, pirkdami iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo išbrauktus vaistus, valdžia neskaičiuoja. Nes tokia statistika jai būtų nepalanki.
„Akivaizdu, kad žmonės vaistams dabar išleidžia kur kas daugiau pinigų nei anksčiau, – neabejojo farmacijos verslo atstovas R. Mielinis. – Pavyzdžiui, yra kardiologiniai vaistai, kurie anksčiau buvo kompensuojami, o dabar iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo išbraukti. Pasidomėjau ir sužinojau, kad daugiau nei pusė šiuos vaistus vartojusių pacientų nenorėjo jų keisti kitais kompensuojamaisiais vaistais – perkasi juos už visą kainą.“
Dar viena sunerimti verčianti statistika – iš gyventojų surinkti pasenę, nepanaudoti vaistai. Jei 2016 metais tokių vaistų į vaistines buvo pristatyta mažiau nei 10 tonų, tai 2018 metais – net 19,4 tonos!
Pasak pranešėjo, labiausiai tikėtina, kad tarp šių pasenusių vaistų daug yra ir kompensuojamųjų vaistų, kurie gyventojams netiko, dėl to ir nebuvo suvartoti. O tai – didžiulės valstybės lėšos. Pagal empirinius skaičiavimus, tikėtina, 2018 metais pacientai gavo ir nesuvartojo kompensuojamųjų vaistų už 20–30 mln. eurų! Tai biudžeto pinigai, išmesti į balą, nors galėjo būti panaudoti kilniems tikslams.
Parengė Virginija Grigaliūnienė
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“. 2019 Nr. 4