Goda Jaraitė, dr. Alina Kuzminienė
LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika
Lėtinis neurosensorinis klausos sutrikimas (LNKS) yra dažna vaikų problema, kuri siejama ne tik su klausos, bet ir vestibulinės funkcijos sutrikimu. Pusiausvyros pažeidimas gali lemti sulėtėjusį motorinės funkcijos išsivystymą ir socialinės integracijos problemas. Lietuvoje nėra paskelbtų tyrimų, įrodančių, kad vaikai, sergantys abipusiu LNKS, turi ne tik klausos, bet ir pusiausvyros funkcijos sutrikimų.
LNKS ir pusiausvyros disfunkcija
Lėtinis neurosensorinis klausos sutrikimas (LNKS) vaikystėje yra paplitusi bei svarbi problema, kuri pasireiškia 1–3 naujagimių iš 1000 [1]. Kalbos, elgesio ir socialinių įgūdžių formavimasis yra neabejotinai susijęs su klausos sutrikimu ankstyvoje vaikystėje. Pastaruoju metu daugėja duomenų, kad LNKS sąlygoja pusiausvyros funkcijos sutrikimą [2]. Literatūros duomenimis, vaikams, turintiems sunkų klausos sutrikimą, 80 proc. atvejų kartu pasireiškia ir vestibulinės sistemos sutrikimas, o tai lemia sulėtėjusį motorinės funkcijos vystymąsi bei judesių kontrolės deficitą [3]. Norint suvokti minėtų sutrikimų raidą, LNKS metu reikia suprasti vaikų pusiausvyros ir motorinio vystymosi ypatumus [4].
Pusiausvyra apibūdinama kaip žmogaus gebėjimas išlaikyti stabilią statinę kūno padėtį arba reikiamą kūno padėtį atliekant įvairius judesius atskiromis kūno dalimis ir įvairiu greičiu judant visam kūnui [5]. Pusiausvyra turi du komponentus – statinį (kūno padėties išlaikymas nejudant, pavyzdžiui, stovint) ir dinaminį (kūno padėties išlaikymas atliekant įvairius veiksmus, judant, pavyzdžiui, einant). Abu šie komponentai užtikrina veiksmų kontrolę, suteikia galimybę tinkamai judėti [6]. Pusiausvyrą užtikrina įvairių sensorinės sistemos dalių sąveika. Už ją atsakingas vestibulinis aparatas (padeda nustatyti kūno judėjimo kryptį bei pagreitį), regos sistema (suteikia informaciją apie aplinką ir reguliuoja kūno padėtį joje) bei somatosensorinė sistema (informuoja apie atskirų kūno dalių padėtį) [5]. Pagrindinę informaciją apie kūno padėties kitimus smegenys gauna iš trijų pusratinių kanalų (Ductus semicirculares) – priekinio, šoninio ir horizontalaus bei dviejų maišelių: apvaliojo (sacculus) ir pailgojo (urticulus). Šiose anatominėse struktūrose juntamosios plaukuotosios ląstelės mechaninį dirgiklį verčia receptoriaus potencialu [7]. Pažeidus bent vieną iš aukščiau aprašytų anatominių sričių, sutrinka pusiausvyros funkcija [8].
Tokių duomenų galima aptikti Brazilijoje atliktųtyrimų duomenyse. Autoriai nurodo, kad pacientai, kurių regėjimo aštrumas yra mažesnis, turi blogesnę pusiausvyros kontrolę palyginti su gerai matančiais žmonėmis [9]. Manoma, kad ir LNKS neigiamai paveikia pusiausvyrą. Mat sraigė ir vestibulinis aparatas yra gretimos anatominės struktūros, jos „dalijasi“ plėviniu labirintu vidinėje ausyje, todėl įvairūs veiksniai prenataliniu, perinataliniu bei postnataliniu laikotarpiu gali pažeisti abi minėtas sistemas [10]. Neabejotina, kad ši žala gali trukdyti įprastiniam motoriniam vystymuisi [4]. Cushing ir bendraaut. Tyrime vertino 40 vaikų, sergančių LNKS, ir įvertino jų pusiausvyrą. Rezultatai parodė, kad 50 proc. pacientų nustatyti objektyvūs pakitimai horizontaliame pusratiniame kanale, o 40 proc. – apvaliajame maišelyje [6].
Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2018 Nr. 2