Infekcinių ligų gydytojams didžiuliu išbandymu tampa sunkiomis infekcinių ligų formomis susirgę pacientai. Neretai tenka ne tik gydyti, pavyzdžiui, meningokokine infekcija ar sunkiomis erkinio encefalito formomis sergančius pacientus, bet ir gelbėti jų gyvybes. Infekcinės ligos gali sukelti įvairių komplikacijų, persirgus gali likti negrįžtamų pasekmių, o visuomenei gali kilti infekcijos protrūkio grėsmė. Plačiau apie infekcinių ligų problematiką Lietuvoje ir pasauliniame kontekste, jų gydymo bei profilaktikos galimybes ir naujus iššūkius kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadove profesore Ligita Jančoriene.
Kokios bendros ligų tendencijos šiuo metu klostosi infekcinių ligų žemėlapyje Lietuvoje? Kaip mes atrodome tarp kitų Europos valstybių? Koks infekcinių ligų paplitimas Lietuvoje?
Vaizdas iš tiesų nuo kitų Europos valstybių smarkiai nesiskiria… Sezoninės, bet vis pasikartojančios infekcijos pasireiškia kasmetiniais gripo protrūkiais, vasarą išauga sergamumas erkiniu encefalitu ir Laimo borelioze, 2018 metais vėl sugrįžo tymai. Šiuo metu sergamumas tymais išaugęs visoje Europoje ir net Šiaurės Amerikoje. Sergamumas plaučių tuberkulioze Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Kita ilgalaikė problema, prasidėjusi dar XX amžiaus pabaigoje, yra antimikrobinis atsparumas. Tai sudėtinga problema, kurią lemia daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių. Infekcinės ligos gydomos antiinfekciniais vaistais, dideliais kiekiais antibakteriniai preparatai naudojami paukštininkystėje, gyvulininkystėje ir kitose žemės ūkio srityse. Amtibiotikams atsparūs mikroorganizmai cirkuliuoja tarp žmonių, gyvūnų, aptinkami maiste ir aplinkoje. Dėl neracionalaus antimikrobinių vaistų vartojimo vystosi atsparumas tiek antivirusiniams, tiek antibakteriniams vaistams. Atsparumo antimikrobiniams vaistams problema dėmesio nestokoja, daug dirbama kovojant su šia problema visoje Europoje ir JAV, neatsilieka ir Lietuva. Siekiant racionalaus antimikrobinių vaistų vartojimo medicinoje būtina sukurti antibiotikų vartojimo priežiūros sistemą, kuri griežtai kontroliuotų antibiotikų skyrimą ir kurtų bei skleistų racionalaus antimikrobinių vaistų vartojimo taisykles, principus, kurių turėtų būti griežtai laikomasi visose sveikatos priežiūros įstaigose. Šiuo metu SAM darbo grupėje įvairių sričių specialistai rengia antibiotikų vartojimo priežiūros sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo principus Lietuvoje. Labai svarbu, kad antimikrobinių vaistų skyrimo rekomendacijų būtų laikomasi kiekvienoje įstaigoje. Kuo toliau, tuo mažiau yra galimybių sukurti naujus antibakterinius vaistus, todėl visuomenei yra labai skausminga dėl neracionalaus vaistų vartojimo prarasti dabar naudojamų antimikrobinių vaistų veiksmingumą.
Lietuva išsiskiria padidintu sergamumu sezoninėmis gamtinėmis židininėmis infekcijomis – erkiniu encefalitu ir Laimo borelioze. Jei skiepijimo nuo erkinio encefalito aprėptys būtų žymiai didesnės, būtų pasiekta nauda visuomenei – sumažėtų sergamumas šia sunkia smegenų uždegimą sukeliančia infekcija.
Sergamumas meningokokine infekcija taip pat yra vienas didžiausių Europoje, prilygstantis sergamumui tik Didžiojoje Britanijoje. Šiai infekcijai 2018 metais skirtas ypatingas dėmesys – į Nacionalinį vaikų skiepų kalendorių buvo įtraukta vakcina nuo B meningokoko infekcijos. Lietuva išsiskiria ir dideliu sergamumu plaučių tuberkulioze. Tai siejama su anksčiau buvusia nepakankama ligos priežiūra, narkotikų vartojimu ir kt. priežastiniu ryšiu.
Kaip vertinate infekcinių ligų grėsmę žmonių sveikatai ir net gyvybei?
Kai kurios infekcinės ligos pasižymi dideliu sergamumu, kai vienu metu gali sirgti daug žmonių (pvz., gripu). Kitos infekcinės ligos gali pasitaikyti rečiau, tačiau būti ypatingai pavojingos ar net dažnai mirtinos (pvz., meningokokinė infekcija). Dideliu sergamumu pasižyminčios infekcinės ligos reikšmingos visuomenės sveikatai, ekonomikai, dėl jų patiriama daug išlaidų žmonių nedarbingumo kompensacijoms sumokėti. Su skaudžiomis komplikacijomis yra siejamas gripas, pneumokokinė, meningokokinė infekcija ir kitos. Susirgus gripu, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, dažnai paūmėja lėtinės ligos, tokios kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga, cukrinis diabetas ar širdies nepakankamumas. Jau sukaupta pakankamai įrodymų, kad gripo infekcija gali būti viena iš miokardo infarkto priežasčių. Atliekant tyrimus paaiškėja, kad tiriant patyrusius miokardo infarktą gripo sezono metu, dažnai jiems nosiaryklės mėginyje aptinkamas gripo virusas. Tam tikrų uždegimą sukeliančių medžiagų (citokinų) išsiskyrimas gali turėti stiprų poveikį organizmui ir ne tik sukelti karščiavimą, bet ir trikdyti širdies raumens kraujotaką, pažeisti širdies raumenį. Taip gali išsivystyti miokardo infarktas. Todėl iki gripo sezono labai svarbu pasiskiepyti nuo gripo, tokiu būdu netiesiogiai apsisaugant nuo lėtinių ligų paūmėjimo. Jau įrodyta, kad skiepijimas nuo tokių infekcinių ligų, kaip gripas ir pneumokokinė infekcija, gali padėti kontroliuoti neinfekcinių lėtinių ligų būklę.
Kokios šiuolaikinės infekcinių ligų diagnostikos galimybės?
Diagnostikos galimybės yra įvairios: egzistuoja ir senieji mikrobiologiniai, serologiniai tyrimai, ir daug naujų, taip vadinamų greitųjų metodų, vis labiau įsiliejančių į mūsų gyvenimą. Tiek tyrimo aparatai, tiek ir patys testai dažnai dar mums neprieinami, tačiau kuo toliau, tuo labiau populiarėja testai, kuriuos galima atlikti tiesiog prie ligonio lovos, vadinamoji „point of care“ diagnostika.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2019 m. Nr. 5