Rasa Paleckienė1, Diana Žaliaduonytė-Pekšienė1, Jūratė Macijauskienė2
1Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Kardiologijos klinika
2Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Geriatrijos klinika
„Šiuo metu labai silpna. Dūstu labai… Negaliu vaikščioti, kiek norėtųsi… Greit pavargstu…“ – tai pasakoja pacientai, atvykę pas specialistus dėl širdies nepakankamumo (ŠN). Dusulys, nuovargis, kulkšnių, kojų tinimas, pilvo apimties padidėjimas, staigus svorio augimas, apetito netekimas, širdies plakimas – pagrindiniai širdies nepakankamumo simptomai. Širdies nepakankamumas gali būti valdomas medikamentų ir gyvenimo būdo pakeitimu, tačiau būtina sekti atsirandančius ar besikeičiančius simptomus.
Įvadas
Remiantis Europos kardiologų draugijos 2016 metų rekomendacijomis, ŠN apibūdinamas, kaip simptominis širdies disfunkcijos sindromas, kuriam būdingi tipiniai simptomai (pvz., dusulys, kulkšnių edema, nuovargis) ir požymiai (pvz., padidėjęs jungo venų spaudimas, karkalai plaučiuose, periferinės edemos). Juos sukelia širdies struktūros ir/ar funkcijos sutrikimas, lemiantis sistolinio tūrio sumažėjimą ir spaudimo širdies ertmėse padidėjimą ramybėje ar krūvio metu[3]. Išsivysčiusiose šalyse ŠN yra pagrindinė sveikatos problema, kuri paveikia maždaug 2 proc. suaugusių gyventojų. ŠN paplitimas auga iki 10 proc. tarp vyresnių nei 65 metų žmonių, bei daugiau 10 proc. asmenų, tarp 70 metų amžius ar vyresnių[1]. ŠN yra susijęs su padidėjusiu mirštamumu ir sergamumu, pakartotiniais stacionarizavimais, sumažėjusia gyvenimo kokybe ir funkcine būkle. Remiantis Higienos institutu, Lietuvoje ŠN serga apie 100 tūkst. asmenų, dėl kraujotakos sistemos ligų mirė 21 869 pacientai [2].
Pacientų, sergančių ŠN savirūpa
Nors ŠN nėra pagydomas (nustačius diagnozę, penkerius metus išgyvena tik 50 proc. pacientų), tačiau taikant optimalų medikamentinį gydymą, pacientui pakeitus gyvenseną ir įgijus savirūpos įgūdžių, galima sumažinti kartotinų stacionarizavimų skaičių, sumažinti šią ligą lydinčių komplikacijų skaičių ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. ŠN kontrolė yra sudėtinga pacientų ir jų šeimos veikla, pagrįsta tam tikrais įgūdžiais, padedančiais palaikyti klinikinį stabilumą ir suvaldyti simptomus[8]. Tai apima pacientų simptomų stebėseną, vaistų vartojimo režimo laikymąsi, mitybos ir fizinio krūvio režimo laikymąsi. Svarbu pacientui gebėti atpažinti sveikatos būklės pokyčius ir gebėti suvaldyti atsiradusius simptomus arba esant reikalui ieškoti tinkamos pagalbos[9].
Pagrindiniai stebėsenos aspektai
Pacientų, sergančių ŠN, ligos valdymas daugiausia grindžiamas ŠN klinikinių požymių ir simptomų stebėsena, kuri turi būti nuolatinė. Tai gali atlikti sveikatos priežiūros specialistai arba patys pacientai.
– Svorio kontrolė. Stabilaus ir „sauso“ paciento svorio nustatymas yra pagrindinis veiksnys nustatant, ar buvo pasiekta tinkama širdies nepakankamumo požymių kontrolė. Kasdienis svėrimas yra savikontrolės priemonė, kurią pacientai gali atlikti namuose. Tai leidžia įvertinti dekompensacijos požymius – tokius kaip greitas svorio padidėjimas (daugiau kaip 3 kilogramai per 3 dienas)[10]. Esant tokiam svorio didėjimui Europos kardiologų draugija (EKD) rekomenduoja, kad pacientas turėtų apsilankyti ambulatorinėje klinikoje arba koreguoti diuretikų dozę.
– Širdies susitraukimų dažnis (ŠSD). Padidėjęs ŠSD yra nepageidaujamas prognostinis veiksnys pacientams, kuriems yra sumažėjusi išstūmio frakcija, bet yra išlikęs sinusinis ritmas. Tai prognostinis veiksnys, nurodantis ligos pasikartojimą ir mirtingumą per 1 metus [11]. ŠSD viršijantis 80 kartų per minutę, gali sukelti miokardo disfunkciją, kuri dar labiau pablogina ŠN[12]. Todėl, siektinas tikslas – ŠSD mažiau nei 70 kartų per minutę.
– Arterinis kraujo spaudimas (AKS). AKS – pacientų stebėsenos dalis. AKS pokyčiai leidžia gydančiam gydytojui įvertinti paciento hemodinamiką, taip pat titruoti medikamentus[11]. Pacientams, sergantiems ŠN, kurių išstūmio frakcija sumažėjusi, rekomenduojama palaikyti AKS – mažiau kaip 140/90 mmHg[13].
– Niujorko širdies asociacijos funkcinės klasės (NŠA) ir išstūmio frakcija. Šie elementai yra būtini skiriant medikamentinį gydymą ir širdies prietaisus, pacientams, sergantiems ŠN. Tai padeda numatyti tolimesnę gydymo ir priežiūros strategiją.
– Kreatininas ir kalis. Pagal 2016 m. Europos kardiologijos draugijos gaires nustatyta, kad inkstų funkcijos stabilumas 24 val. yra kriterijus išrašyti pacientą. Be to, gydant pacientus aldosterono antagonistais, AKF inhibitoriais/ARB reikia stebėti kalio kiekį kraujyje [2].
Gyvensena – tai gyvenimo būdo kontroliavimas
Norint pacientui suvaldyti ŠN, turi keistis paciento elgesys. Pacientams gali prireikti naujų įgūdžių (pvz., išmokti stebėti ir valdyti simptomus), gali tekti susilaikyti (pvz., nutraukti rūkymą), prisitaikyti (pvz., apriboti druskos, cholesterolio ir skysčių vartojimą) ir palaikyti tam tikrus įpročius (pvz., fizinis aktyvumas).
– Druskos vartojimas. Amerikos širdies nepakankamumo draugija rekomenduoja 2000–3000 mg natrio per parą pacientams, sergantiems ŠN, esant išsaugotai ar sumažėjusiai kairiojo skilvelio išstūmio frakcijai. Natrio suvartojimas dar labiau mažinamas (
– Skysčių vartojimas. Tarptautinės rekomendacijos, pacientams, sergantiems ŠN, pataria suvartoti 1,5–2 litrų per parą.
– Žalingi įpročiai. Sergantieji ŠN privalo nutraukti rūkymą. Nustatyta, kad rūkymas blogina ŠN eigą ir didina paūmėjimų riziką[13]. Pacientai skatinami tai padaryti, rekomenduojama pakaitinė terapija. Pacientams, sergantiems ŠN, kuriems diagnozuota alkoholinė kardiomiopatija, patariama visiškai susilaikyti nuo alkoholio[14].
– Mityba. Kacheksija, sergnt ŠN, gali būti diagnozuota ir apibrėžiama kaip priverstinis svorio netekimas daugiau 6 proc. viso kūno svorio per pastaruosius 6–12 mėnesių. Tai blogas prognostinis ženklas. Kacheksija paprastai nustatoma 30–50 proc. pacientų, sergančių ŠN. Nutukimas yra ŠN rizikos veiksnys ir apsunkina jo diagnostiką, nes jis gali sukelti dusulį, fizinio krūvio netoleravimą, kulkšnių patinimą ir lemti prastos kokybės ehokardiografinius vaizdus. Nutukusiems ir ŠN sergantiems pacientams patariama numesti svorio ir rekomenduotinas kūno masės indeksas ne daugiau nei 30 kg/m2 [3].
– Kelionės. Pacientams, sergantiems ŠN, keliaujant siūloma atsisakyti kelionių į labai karšto ir drėgno klimato šalis. Renkantis kelionės būdą svarbu žinoti, kad geriau trumpas skrydis, nei ilga kelionė automobiliu. Svarbu – vartojamus medikamentus visada turėti su savimi.
– Lytinis gyvenimas. Psichologiniai ir fiziologiniai ligos aspektai gali daryti įtaką pacientų, sergančių ŠN, seksualinei raiškai. Dažnai užduodamas klausimas – ar tai saugu? Svarbu yra suvaldyti simptomus (koreguoti fizinį aktyvumą, vartoti paskirtus vaistus), aptarti kylančias problemas su partneriu, atsipalaiduoti. Pacientai turi žinoti, kad išlieka ŠN paūmėjimo rizika[15].
– Imunizacija. Sergantieji ŠN yra pažeidžiama žmonių grupė, kuriai ligos komplikacijos yra itin pavojingos, todėl yra stengiamasi kuo labiau apsaugoti žmones nuo galimų neigiamų padarinių[16]. Sergant ŠN yra rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo, pneumokokinės infekcijos. Šie skiepai sergantiesiems ŠN yra nemokami ir pacientai gali būti paskiepyti šeimos gydytojo kabinete.
– Fizinis aktyvumas. Reguliari fizinė veikla – vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, darbas sode ar kita mėgstama veikla yra naudinga pacientams, sergantiems ŠN (I–III funkcinės klasės bei nesant simptomų). Optimalu, jei pacientas gali užsiimti fizine veikla 30 min. per dieną. Jei per sunku – galima užsiimti fizine veikla 3 kartus po 10 min. per dieną. Svarbu sumažinti fizinės veiklos intensyvumą atsiradus dusuliui, nuovargiui ar kitiems simptomams. Saikus fizinis treniravimas pagerina skeleto raumenų veiklą ir bendrą funkcinį pajėgumą[17].
Pacientų, sergančių ŠN, priežiūra Lietuvoje
Specializuota ilgalaikės stebėsenos programa, skirta pacientams, sergantiems ŠN, Lietuvoje pradėta įgyvendinti 2015 m. lapkričio 24 d. LR SAM buvo išleistas įsakymas V-1330 „Dėl gydytojo kardiologo ir slaugytojos konsultacijos, į kurią įeina ir paciento mokymas, teikimo asmenims, sergantiems širdies nepakankamumu, reikalavimų aprašo patvirtinimo“. 2016 m. buvo pradėtos teikti gydytojo kardiologo ir slaugytojo konsultacijos, apimančios ir paciento mokymo paslaugą. Konsultavimo paslaugą teikia gydytojas kardiologas, besispecializuojantis širdies nepakankamumo srityje, ir specialiai paruoštas bendrosios praktikos slaugytojas. Lietuvoje teikiamų paslaugų skaičius auga – jei 2016 m. buvo suteiktos 242 konsultacijos, tai 2018 m. jau 858 konsultacijos [18]. Kiekvienos konsultacijos metu atliekamas paciento kardiologinis ištyrimas ir vykdomas mokymas pagal standartizuotą mokymo programą. Pacientams suteikiamos žinios tokiomis temomis: 1) Širdies sandara ir funkcijos. Kas yra širdies nepakankamumas, jo įtaka kitų organų veiklai; Dažniausios širdies nepakankamumo išsivystymo priežastys. 2) Pagrindiniai širdies nepakankamumo simptomai, jų atpažinimas, kontrolė. 3) Svorio kontrolė. Diuretikų vartojimas. 4) Mitybos ypatumai sergant širdies nepakankamumu (skysčiai, druska, alkoholis). 5) Fizinis aktyvumas sergant širdies nepakankamumu (kasdienė fizinė veikla, lytinis aktyvumas). Leidžiamos ir draudžiamos sporto veiklos. 6) Medikamentinis gydymas (pagrindinės vaistų grupės, poveikis, dozė ir vartojimo laikas, šalutinis ir nepageidaujamas poveikis). Gyvybę gelbstintis gydymas. 7) Rizikos veiksnių koregavimas ir sekimas (dislipidemija, nutukimas, pirminė arterinė hipertenzija, diabetas). 8) Skiepai. 9) Rūkymas. 10) Miego ir kvėpavimo sutrikimai. 11) Kelionės. 12) Nurodymų laikymasis. Mitai ir faktai apie širdies nepakankamumą. 13) Psichosocialiniai aspektai. Išgyvenimai sergant širdies nepakankamumu. 14) Prognozė.
Preliminarūs duomenys rodo, kad pacientams, kurie dalyvauja ilgalaikėje stebėsenos programoje ir yra konsultuojami gydytojo kardiologo bei slaugytojo, gerėja savirūpa, gyvenimo kokybė, mažėja kartotinių hospitalizacijų dažnis. Gauti gydytojo kardiologo ir slaugytojo konsultacijos paslaugą, į kurią įeina ir paciento mokymas, teikiamą asmenims, sergantiems širdies nepakankamumu, pacientas gali su gydytojo kardiologo siuntimu po aktyvaus gydymo stacionare dėl ŠN; per metų laikotarpį.
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“. 2019 m. Nr. 4