Tikagreloro ir aspirino derinys sumažina išeminių reiškinių dažnį cukriniu diabetu bei kontroliuojamomis širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams.
Vyresnysis THEMIS klinikinės studijos tyrėjas, profesorius Deepak L. Bhatt iš Harvardo medicinos mokyklos moterų ligoninės Bostone (JAV) teigia: „Visoje THEMIS klinikinėje studijoje, kurioje tyrinėtas tikagreloro ir aspirino derinio efektyvumas ir saugumas, pasireiškusių reikšmingų išeminių šalutinių reiškinių sumažėjimą šiek tiek atsvėrė padidėjusi kraujavimo rizika. Todėl vis dar išlieka kritiškai svarbu identifikuoti pacientus, turinčius didelę išemijos ir mažą kraujavimo riziką, kuriems ši terapija tikagreloru bei aspirinu būtų efektyviausia.“
Milijonams pacientų visame pasaulyje, sergantiems cukriniu diabetu, neretai kartu išsivysto vainikinių širdies arterijų liga. Atsižvelgiant į pasaulinius epideminius nutukimo rodiklius, cukrinio diabeto atvejų taip pat sparčiai daugėja. Sergant šiomis ligomis gerokai padidėja miokardo infarkto, insulto ir periferinių kraujagyslių ligų rizika, iš dalies dėl padidėjusio kraujo krešumo. Paprastai šiai rizikai sumažinti naudojamas aspirinas, tačiau širdies ir kraujagyslių ligos vis dar pasireiškia labai dažnai.
THEMIS klinikiniame tyrime buvo siekiama išsiaiškinti, ar antitrombocitinio vaisto tikagreloro vartojimas kartu su aspirinu sumažins trombotinių šalutinių reiškinių riziką minėtiems pacientams. Tyrime dalyvavo 19 220 pacientų iš 1 315 medicinos centrų, esančių 42 Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos, Azijos, Afrikos, Australijos ir Europos šalyse. Įtraukti pacientai buvo vyresni nei 50 metų, sirgo 2 tipo cukriniu diabetu ir stabilia išemine širdies liga (apibrėžta kaip anamnezėje buvusi perkutaninė koronarinė intervencija, vainikinių arterijų revaskuliarizacijos operacija ar 50 proc. arba didesnė bent vienos vainikinės kraujagyslės stenozė). Pacientai, anksčiau sirgę miokardo infarktu ar insultu, studijoje nedalyvavo.
Tyrimo dalyviams atsitiktinai buvo paskirta tikagreloro arba placebo, abiem atvejais derinyje su aspirinu. Pirminis vaisto efektyvumas buvo vertinamas pagal pastebėtus mirties dėl širdies ir kraujagyslių ligų, miokardo infarkto ar insulto dažnius. Pirminis vaisto saugumo įvertinimas buvo apskaičiuojamas vertinant pasireiškusį masyvaus kraujavimo dažnį. Vidutinis pacientų stebėjimo laikotarpis buvo 39,9 mėn. Pirminiai vaisto efektyvumo rodikliai buvo geresni tikagreloro grupėje, t. y., pasireiškusių nepageidaujamų reakcijų šioje grupėje buvo reikšmingai mažiau nei placebo grupėje (7,7 proc. ir 8,5 proc., p=0,038). Didesnis kraujavimo dažnis stebėtas reikšmingai didesnis tikagrelorą vartojusiųjų grupėje (2,2 proc. ir 1,0 proc., p
Profesorius Bhatt teigia: „Tyrimo metu įrodyta, kad vartojant tikagrelorą mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų, miokardo infarkto ir insulto pasireiškimo dažnis sumažėja. Be to, šiems pacientams pastebėtas ir mažesnis ūmios galūnių išemijos bei didelės apimties galūnių amputacijų dažnis. Tačiau masyvaus kraujavimo rizika išlieka reikšmingai didesnė.
Todėl yra labai svarbu tiksliai nustatyti pacientų pogrupius, kuriems tikagreloro ir aspirino derinys būtų efektyviausias. Tai pacientai, turintys didelę išemijos, tačiau mažą kraujavimo riziką. Tiksline grupe ilgalaikiam gydymui tikagreloru ir aspirinu galėtų būti pacientai, anksčiau gerai toleravę dvigubą antitrombocitinę terapiją ir neturėję jokių su kraujavimu susijusių komplikacijų.“
Profesorius taip pat atkreipė dėmesį, kad smulkesnio THEMIS-PCI tyrimo metu buvo naudota iš anksto apibrėžta pacientų pogrupių analizė, kurios metu identifikuoti pacientai, turintys geriausią įmanomą preparatų naudos ir potencialios žalos santykį. „Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ir kontroliuojama vainikinių širdies arterijų liga, kuriems anksčiau buvo atlikta vainikinių arterijų stentavimo procedūra bei vartojusiems dvigubą antitrombocitinę terapiją ir neturėjusiems jokių pasireiškusių su kraujavimu susijusių šalutinių reiškinių, ilgalaikis gydymas tikagreloro ir aspirino deriniais yra labai naudingas, nes sumažina visą išeminių reiškinių spektrą, įskaitant su vainikinėmis, smegenų ir periferinėmis kraujagyslėmis susijusių šalutinių reiškinių dažnį.“
emedicina.lt informacija