Valstybės ir savivaldybių turtas gydymo įstaigoms būtų perduodamas ne panaudos, kaip yra dabar, o patikėjimo pagrindais. Tai leistų įstaigoms racionaliau tvarkytis su valstybės joms patikėtu turtu, skatintų įstaigų savarankiškumą, o kartu ir sudarytų prielaidas bazinėms paslaugų kainoms didėti, nes į jas būtų įskaičiuotos ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos.
Tokiam grupės Seimo narių parengtam įstatymo pakeitimo projektui pritarė Seimas, jį dar turės pasirašyti Prezidentas.
Šiuo metu į sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, bazines kainas įskaičiuojamos visos sąnaudos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas. Nors įstaigos, gavusios neatlygintinai ilgalaikį materialųjį turtą, nemoka už tokio turto nusidėvėjimą, turi rūpintis juo: remontuoti, apmokėti visas šio turto išlaikymo išlaidas, apdrausti ir kt., tačiau paslaugų įkainyje neatlygintino ilgalaikio materialiojo turto priežiūrai lėšos iš PSDF negalėjo būti skiriamos.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjos Vilmos Srogės teigimu, toks reguliavimas, kai gydymo įstaigos turi lėšas naudoti ne toms reikmėms, kurioms jos skirtos, ydingas ir pačioms gydymo įstaigoms, ir, žinoma, pacientams.
„Džiugu, jog sprendžiamas daugelį metų Valstybės kontrolės keltas klausimas, kad gydymo įstaigų ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos turi būti įtrauktos į paslaugų kainą. Tokiu reglamentavimu gydymo įtaigos iš PSDF biudžeto gaus papildomų lėšų gydymo įstaigų turto nusidėvėjimui dengti ir šiems darbams gydymo įstaigos nebeturės naudoti iš PSDF biudžeto asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui skiriamų lėšų“, – sako V. Srogė.
Pasak Seimo nario Dariaus Kaminsko, Seimo priimtu pakeitimu žengtas istorinis žingsnis, leisiantis siekti svarbiausio tikslo – kokybiškesnių paslaugų pacientams.
„Pagaliau imtasi veiksmų spręsti sisteminį klausimą. Įtvirtinę teisinius pagrindus ilgalaikio turto nusidėvėjimo išlaidas įtraukti į sveikatos priežiūros paslaugos kainą ir atitinkamai perskaičiavę ir padidinę asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinius dydžius, galėsime užtikrinti gydymo paslaugų kokybę ir didinti jų prieinamumą“, – sako D. Kaminskas.
Panaudos pagrindais naudojamo turto viešosios įstaigos šiuo metu negali pačios nuomoti. Tad gydymo įstaigos, nors matydamos, kad perteklinio ploto gydymo įstaigoje apstu, negali pačios priimti sprendimų išnuomoti turtą ir gauti už tai lėšų. Jei turtas nuomojamas – lėšos už nuomą atitenka šio turto šeimininkams. Neretai šios patalpos dažnai paliekamos tuščios, jų išlaikymo sąnaudos niekur nedingsta – turto šeimininkai kasmet turi skirti lėšų jų išlaikymui.
„Norint padengti sveikatos priežiūros įstaigų ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo ir jo remonto sąnaudas, turėtų būti perskaičiuoti ir atitinkamai padidinti sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų baziniai įkainiai. Šiam tikslui iš PSDF papildomai per metus reikėtų numatyti iki 30 mln. eurų“, – teigia Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė.
Padidinus sveikatos priežiūros paslaugų įkainius, daugiau lėšų gautų ir sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis sudariusios privačios gydymo įstaigos. Tai būtų paskata jiems laikytis nustatytų reikalavimų ir neimti papildomų priemokų už PSDF lėšomis apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu apmokamas paslaugas.
Valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ir viešųjų įstaigų panaudos pagrindais valdomas ir naudojamas ilgalaikis materialusis turtas, vadovaujantis priimto įstatymo nuostatomis, patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį turi būti perduotas iki 2020 m. lapkričio 1 dienos.