2019 metais Europos kardiologų draugijos išleistos atnaujintos ūmios plaučių embolijos diagnostikos ir gydymo gairės, kuriose didelis dėmesys skiriamas plaučių embolijai (PE) ir su ja susijusių išeičių rizikos bei sunkumo vertinimui bei pacientų ilgalaikiam stebėjimui. Naujosiose gairėse visiems pacientams, kuriems nėra kontraindikacijų, ūmioje PE stadijoje arba tik nustačius diagnozę, rekomenduojami pirmo pasirinkimo geriamieji antikoaguliantai ne vitamino K antagonistai (apiksabanas, dabagitranas, edoksabanas arba rivaroksabanas (I A). Vitamino K antagonistai yra nurodomi kaip alternatyvūs antikoaguliantai. Vienintelis rivaroksabanas rekomenduojamas abiejose pacientų grupėse: gydant PE onkologinių ligų metu ir skiriant ilgalaikį gydymą, apsaugai nuo VTE.
Gydant PE pacientams, sergantiems onkologine liga, siūloma apsvarstyti edoksabano arba rivaroksabano skyrimą, kaip alternatyvą mažos molekulinės masės heparinams (IIa, C), išskyrus pacientus, sergančius skrandžio ir žarnyno vėžiu, dėl padidėjusios kraujavimo rizikos, susijusios su ne vitamino K antagonistais. Naujosiose gairėse siūloma kai kurioms pacientų grupėms prailginti gydymo antikoaguliantais laiką. Po 6 mėn. gydymo antikoaguliantais turėtų būti apsvarstyta sumažinta apiksabano (2,5 mg x 2 k./d.) ar rivaroksabano (10 mg 1 k./d.) dozė ilgalaikiam vartojimui (IIa, A). Atkreiptinas dėmesys, kad tik rivaroksabanas yra rekomenduojamas tiek PE gydymui ir ilgalaikei profilaktikai pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis (IIa, C), tiek prailgintai VTE profilaktikai po pradinio PE gydymo (IIa., A).
Nauji 2019 m. gairių aspektai
Plaučių embolijos diagnostika
2019 m. atsirado keli plaučių embolijos diagnostikos rekomendacijų pakeitimai – fiksuotas D-dimerų koncentracijos kraujyje ribas galima keisti pagal amžių ar klinikine tikimybe perskaičiuotomis vertėmis, kadangi D-dimerų tyrimo specifiškumas diagnozuojant plaučių emboliją mažėja vyresnio amžiaus žmonėms, o esant vienam ar daugiau klinikinių simptomų plaučių emboliją įtarti reiktų ir esant mažesniam D-dimerų kiekio padidėjimui. Taip pat atnaujintas radiacijos dozavimas kompiuterinės tomografijos (KT) angiografijos ir plaučių scintigrafijos metu diagnozuojant plaučių emboliją.
Rizikos vertinimas
Vertinat plaučių embolijos riziką, naujos gairės nurodo aiškų hemodinaminio nestabilumo ir didelės rizikos plaučių embolijos apibrėžimą. Didelės rizikos plaučių embolija nustatoma, kai yra hemodinamikos nestabilumas ir dešinio skilvelio disfunkcija elektrokardiogramoje (EKG) ir/ ar krūtinės ląstos KT angiografijoje. Pacientams, priklausantiems mažos rizikos grupei pagal klinikinį rizikos vertinimo balą, dešinio skilvelio disfunkcija gali turėti įtakos ankstyvoms išeitims. Taip pat visada rekomenduojama vertinti plaučių embolijos sunkumą, su ankstyva plaučių embolija susijusią riziką, gretutines ligas ar būkles, kurios gali sunkinti plaučių emboliją bei bendrą mirties riziką.
Gydymas
2019 metais iš pagrindų pertvarkytas plaučių embolijos diagnostikos ir gydymo gairių skyrius apie hemodinaminės ir respiracinės funkcijos palaikymą esant didelės rizikos plaučių embolijai. Išskiriamos deguonies terapijos ir ventiliacijos, farmakologinio ūmaus dešinio skilvelio nepakankamumo gydymo bei mechaninės kraujotakos palaikymo ir oksigenacijos rekomendacijos. Taip pat paruoštas didelės rizikos plaučių embolijos diagnostikos ir gydymo algoritmas. Naujos gairės visiems pacientams (neturintiems kontraindikacijų) rekomenduoja pirmo pasirinkimo geriamuosius antikoaguliantus, kurie yra ne vitamino K antagonistai. Vitamino K antagonistai yra nurodomi kaip alternatyvūs antikoaguliantai. Taip pat pakeistas ūmios plaučių embolijos diagnostikos ir gydymo algoritmas atsižvelgiant į riziką – į jį įtrauktas plaučių embolijos sunkumo, gretutinių ligų ar būklių, galinčių sunkinti plaučių emboliją, bei dešinio skilvelio disfunkcijos vertinimas.
Ilgalaikis gydymas po pirmųjų trijų mėnesių
Venų tromboembolijos pasikartojimo rizikos veiksniai suskirstyti į didelę, vidutinę ir mažą pasikartojimo riziką. Venų trombozės pasikartojimo rizikos balai yra pateikti greta su kraujavimo, gydant antikoaguliantais, rizikos balais. 2019 m. gairės pateikia diskusiją apie potencialias indikacijas ilgesnio antikoaguliantų vartojimo pacientams, kurie pirmą kartą susirgo plaučių embolija, ir nėra nustatytas rizikos veiksnys arba yra nuolatinis rizikos veiksnys (bet ne antifosfolipidinis sindromas), arba yra nedidelis laikinas ar pasikartojantis rizikos veiksnys. Pacientams, kuriems yra tęsiamas antikoaguliantų skyrimas ilgiau nei 6 mėn., turėtų būti svarstoma apie apiksabano ar rivaroksabano dozės sumažinimą.
Plaučių embolija sergant onkologinėmis ligomis
Gydant plaučių emboliją onkologiniams ligoniams, siūlomas edoksabanas arba rivaroksabanas kaip alternatyva mažos molekulinės masės heparinams, išskyrus pacientams, sergantiems skrandžio ir žarnyno vėžiu dėl padidėjusios kraujavimo rizikos, susijusios su ne vitamino K antagonistais.
Plaučių embolija nėštumo metu
Pasiūlytas plaučių embolijos diagnostikos algoritmas nėščioms moterims, kurioms įtariama plaučių embolija. Taip pat pateikta atnaujinta informacija apie nėščiųjų absorbuotą radiacijos kiekį radiologinių procedūrų, reikalingų diagnozuojant plaučių emboliją, metu.
Ilgalaikis stebėjimas
Siūlomas integruotas pacientų, patyrusių plaučių emboliją, priežiūros modelis, kuris užtikrintų optimalų perėjimą iš ligoninės į pirminės sveikatos priežiūros grandį. Pacientų priežiūros rekomendacijos apima didelį spektrą įvairių simptomų ir funkcijos apribojimų, atsiradusių po plaučių embolijos, ne tik lėtinę tromboembolinę plautinę hipertenziją. Pasiūlytas naujas išplėstinis pacientų stebėjimo algoritmas po ūmios plaučių embolijos praėjus 3-6 mėn.
Apibendrinimas
2019 m. išleistos atnaujintos ūmios plaučių embolijos diagnostikos ir gydymo gairės, kuriose didelis dėmesys skiriamas plaučių embolijai ir su ja susijusių išeičių rizikos bei sunkumo vertinimui ir pacientų ilgalaikiam stebėjimui. Rekomenduojama diagnostikai naudoti D-dimerų koncentracijos ribas, adaptuotas pagal amžių ar klinikinę tikimybę (IIa, B). Pirmaeiliam gydymui siūloma skirti ne vitamino K antagonistus, jei jų vartojimui nėra kontraindikacijų (I, A). Tik rivaroksabanas yra rekomenduojamas tiek PE gydymui ir ilgalaikei profilaktikai pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis (IIa, C), tiek prailgintai VTE profilaktikai po pradinio PE gydymo (IIa, A). Gydant PE onkologinių ligų metu siūloma apsvarstyti edoksabano arba rivaroksabano skyrimą, kaip alternatyvą mažos molekulinės masės heparinams (IIa, B, C), išskyrus pacientus, sergančius skrandžio ir žarnyno vėžiu, dėl padidėjusios kraujavimo rizikos, susijusios su ne vitamino K antagonistais. Pacientams, kuriems yra antifosfolipidinis sindromas, skrandžio ir žarnyno onkologinis susirgimas, šie vaistai yra kontraindikuotini, todėl turėtų būti skirti vitamino K antagonistai (I, II, A atitinkamai). Nėščiosioms taip pat nerekomenduojama skirti ne vitamino K antagonistų (III, C). Naujosios gairės siūlo kai kurioms pacientų grupėms prailginti gydymo antikoaguliantais laiką. Pacientams, kuriems yra tęsiamas antikoaguliantų skyrimas ilgiau nei 6 mėn., turėtų būti svarstoma apie apiksabano (2,5 mg x 2 k./d.) ar rivaroksabano (10 mg 1 k./d.) dozės sumažinimą (IIa, A).
Parengta pagal Konstantinides SV et al. 2019 ESC Guidelines for the diagnosis and management of acute pulmonary embolism developed in collaboration with the European Respiratory Society (ERS): The Task Force for the diagnosis and management of acute pulmonary embolism of the European Society of Cardiology (ESC). Eur Respir J. 2019 Aug 31. pii: 1901647.
PASTABA: PLAČIAU APIE 2019 METŲ PLAUČIŲ EMBOLIJOS DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO GAIRES SKAITYKITE PRISEGTOJE LAIKMENOJE