Metabolinė ir nutukimo chirurgija yra bene sparčiausiai besivystanti bendrosios chirurgijos sritis. Per metus pasaulyje atliekama daugiau kaip pusė milijono svorį mažinančių operacijų ir jų skaičius nuolat didėja [1]. Tai lemia keletas veiksnių. Visų pirma, didėjant nutukimo paplitimui, dažnėja sergamumas tokiomis ligomis kaip antro tipo cukrinis diabetas (CD), dislipidemija, hipertenzija, miego apnėja ir išemine širdies liga. Konservatyvus nutukimo gydymas, įskaitant ir naujausius vaistus, turi ribotą poveikį ir neįtakoja išgyvenamumo, mikro- bei makrovaskulinių 2 tipo CD komplikacijų vystymosi. Metabolinė ir nutukimo chirurgija, priešingai medikamentinei terapijai, ženkliai sumažina bendrą ir kardiovaskulinį mirštamumą, 2 tipo CD sergantiems pacientams įgalina pasiekti glikemijos kontrolės tikslus, artimuoju laikotarpiu daugiau kaip 50 proc. pacientų sukelia 2 tipo CD remisiją ir sumažina mikro- bei makrovaskulinių komplikacijų tikimybę [2-4]. Pažymėtina, kad net egzistuojančios ligos komplikacijos, tokios kaip diabetinė nefropatija ar nealkoholinis steatohepatitas, gali regresuoti atlikus svorį mažinančias operacijas. Pastebėjus teigiamą svorio mažinimo chirurgijos poveikį su nutukimu susijusiems metaboliniams pokyčiams, nutukimo chirurgija kaip disciplina pervadinta į metabolinę ir nutukimo chirurgiją. Antra, keičiasi visuomenės ir gydytojų požiūris į nutukimą. Suvokiama, kad šią ligą sąlygoja ne tik gyvensena, bet ir genai bei aplinka, kurioje gyvename, o šios problemos sprendimas yra ne tik individo, bet ir visuomenės reikalas. Galiausiai visos svorį mažinančios operacijos atliekamos minimaliai invazyviai, laparoskopiniu metodu. Tai leidžia reikšmingai sumažinti su operacija susijusių komplikacijų riziką, pagreitina pooperacinį atsistatymą. […]