Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitė

2019-11-28 Lietuvos naujienos

Lapkričio 22 d. prasidėjo Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitė, kuri kviečia įvairių sričių specialistus ir bendruomenes įsitraukti į bendras veiklas didinant visuomenės informuotumą apie ŽIV ir hepatitus.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina organizacijas prisijunti prie šios iniciatyvos organizuojant įvairiapuses veiklas. Septintus metus Europoje vykstanti Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitė – švietėjiška iniciatyva – išaugo į plačiai pripažintą Europos renginį, kuris vyksta du kartus per metus. Rudens kampanija įprastai vyksta likus savaitei iki Pasaulinės AIDS dienos (gruodžio pirmosios). Šiemet Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitė truks iki lapkričio 29 d.

Tiek ŽIV infekcija, tiek hepatitų B ir C infekcijos kelis metus ar net dešimtmečius turi besimptomę ligos eigą, todėl žmonės nejaučia jokių simptomų ir nežino, kad yra užsikrėtę, tačiau liga progresuoja. Be to, tokie žmonės gali užkrėsti kitus patys to net nežinodami. Todėl, siekiant padidinti hepatitų ir ŽIV infekcijų išaiškinamumą, Pasaulio sveikatos organizacija ragina gyventojus aktyviau rūpintis savo sveikata, įvertinti savo rizikos veiksnius bei, esant bent menkiausiai infekcijos perdavimo rizikai, kreiptis į medikus arba savarankiškai pasitikrinti dėl ŽIV ar hepatitų atliekant savikontrolės testus, kuriuos galima įsigyti vaistinėse.
 
Pasitikrinti dėl ŽIV ir hepatitų pirmiausia rekomenduojama:
 

Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl ŽIV? Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl virusinių hepatitų B ir C?
  • jei kosulys tęsiasi ilgiau kaip mėnesį;
  • dažnai (daugiau kaip 2 k./per metus) sergate plaučių uždegimais, bronchitais, gerklės, ausų ir kitais uždegimais;
  • jei karščiuojate ilgiau kaip mėnesį;
  • jei viduriuojate ilgiau kaip mėnesį;
  • be priežasties netekote daug svorio (daugiau kaip 10 proc.);
  • jei nuolat jaučiate nuovargį ir silpnumą; naktimis gausiai prakaituojate;
  • susirgus tuberkulioze;
  • padidėjus kaklo, pažastų ar kirkšnies limfmazgiams;
  • jei sergate lytinių organų, burnos, stemplės ar gerklės kandidoze;
  • jei turite burnos ir genitalijų opas, neišnykstančias ilgiau kaip 1 mėn.;
  • esant kitoms būklėms, kurias galima rasti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro  (ULAC) interneto svetainėje.
  • jei jums buvo perpiltas kraujas / kraujo produktai iki 1993 metų;
  • jei buvo atliktos chirurginės operacijos (taip pat Cezario pjūvis) arba invazinės procedūros;
  • jei dėl neaiškių priežasčių padidėję kepenų fermentai (ALT, AST);
  • hemodializuojamiems pacientams; sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis;
  • organų ir kraujo donorams;
  • asmenims po organų transplantacijos; medicinos įstaigų darbuotojams;
  • vaikams, kurių motinos nėštumo ir gimdymo metu sirgo hepatitu;
  • jei šeimos nariui diagnozuotas hepatitas;
  • nėščiosioms;
  • nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus.
 

 
Virusinis hepatitas C yra pirma virusinė liga, kuri yra išgydoma, ir kurios gydymas Lietuvoje yra nemokamas, t.y. kompensuojamas iš PSDF.

ŽIV liga – neišgydoma, tačiau medikamentais efektyviai valdoma liga. Jos gydymas taip pat yra nemokamas, t.y. kompensuojamas iš PSDF biudžeto.

Naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, PSO Europos regiono šalyse 82 proc. užsikrėtusiųjų ŽIV asmenų žino, jog užsikrėtę, tačiau Rytų Europos regione šis rodiklis yra žemesnis ir siekia 74 proc. Lietuvoje, šis rodiklis siekia 85 procentus. Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikų, Lietuvoje dar gali būti apie tris šimtus asmenų, kurie užsikrėtę ŽIV, bet jiems infekcija dar nediagnozuota.
 
Daugiau informacijos apie ŽIV tyrimus, hepatitų perdavimo riziką, kur pasitikrinti ir kitą informaciją galima rasti ULAC interneto svetainėje

Testavimo savaitei skirtame informaciniame langelyje ČIA
  

Zigmas Nagys,
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
Švietimo ir komunikacijos skyrius