Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyvai 2020 metus paskelbti Vaikų emocinės gerovės metais ir tuo tikslu parengti bei įgyvendinti vaikų emocinės gerovės stiprinimo veiksmų planą. Taip siekiama ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų emocinės gerovės svarbą, bet ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas tai užtikrinti Lietuvoje, numatant ir įgyvendinant konkrečias priemones.
Šiam siūlymui dar turi pritarti Seimas.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 10–20 proc. pasaulio vaikų ir paauglių patiria psichikos sveikatos sutrikimus, o pusė visų psichikos sveikatos sutrikimų prasideda iki 14 m. Lietuvos mokinių Sveikatos ir gyvensenos (HBSC) 2018 metų tyrimas parodė, kad Lietuvoje kas ketvirtas vis dar patiria patyčias, o kas trečias vaikas patiria žemą emocinę gerovę, tad šis rodiklis yra aukštesnis nei Estijoje ar Latvijoje. Tai lemiančios pagrindinės priežastys yra nerimas dėl didelio krūvio ir pažymių mokykloje, neigiami reiškiniai bendraujant su tėvais, patyčios ir vienišumas, kylantis dėl nepritapimo mokykloje bei bendraamžių tarpe. 2017-2018 m. duomenimis, Lietuvoje 13 proc. mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių turėjo emocinių ir elgesio sutrikimų.
PSO duomenys atskleidžia, jog vaikai, siekdami užmaskuoti vienišumo, pykčio ir liūdesio emocijas, vis anksčiau pradeda vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kurios susijusios su paauglių savižudybėmis. 2017 m. kas trečio Lietuvoje mirusio 15-19 m. žmogaus mirties priežastis buvo savižudybė. Nors 8 iš dešimties vaikų prieš mėgindami žudytis apie tai užsimena, tačiau suaugusieji nemoka identifikuoti šių ženklų.
Siekiant užtikrinti gerą vaiko psichikos sveikatą ir emocinę gerovę, svarbu sudaryti galimybes vaikams ugdyti emocines ir socialines kompetencijas saugioje aplinkoje.
Seimui priėmus nutarimą, bus rengiamas veiksmų planas, kuriuo numatomi konkretūs uždaviniai, priemonės ir rodikliai, siekiant įgyvendinti sisteminius pokyčius šioje srityje, bendradarbiaujant sveikatos, švietimo, socialinių paslaugų ir kitiems sektoriams.
Planuojama skirti dėmesį socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymui, psichologinės pagalbos prieinamumo vaikams didinimui, saugaus interneto vartojimo skatinimui, tėvystės įgūdžių ugdymui. Daug dėmesio bus skiriama psichologinių problemų, krizių ir psichikos sutrikimų ankstyvajam atpažinimui, priklausomybių nuo interneto ir žaidimų prevencijai, reikiamos pagalbos vaikams suteikimui bei pagalbos formų, užimtumo ir neformalaus ugdymo plėtrai vaikams su elgesio iššūkiais.