Nepaisydami gydytojų draudimo, beveik trečdalis pacientų vairuoja automobilius po implantuojamų kardioverterių defibriliatorių (IKD) implantavimo operacijos. Kai kuriose šalyse toks vairavimas yra netgi neteisėtas bei pripažįstamas sukeliančiu pavojų ir vairuotojui, ir aplinkiniams.
IKD implantuojami siekiant išvengti potencialiai mirtinos skilvelių aritmijos (širdies ritmo sutrikimo) ir sumažinti staigios mirties riziką. Kai kuriems pacientams IKD implantuojamas pirminės profilaktikos tikslais: šie pacientai anksčiau nepatyrė skilvelių aritmijos, jiems nebuvo sustojusi širdis. Bet jie priklauso padidėjusios rizikos grupei, dažniausiai – dėl diagnozuoto širdies nepakankamumo. Kitiems pacientams IKD skiriamas antrinei profilaktikai: tai pacientai, kuriems buvo sustojusi širdis arba patyrę skilvelių aritmiją, todėl priklauso didžiausiai rizikos grupei – šiems pacientams taikomas ilgiausios trukmės draudimas vairuoti.
Draudimų vairuoti trukmė skiriasi įvairiose šalyse ir skirtingomis ligomis sergantiems pacientams. Europos kardiologų draugija (EKD) rekomenduoja uždrausti vairuoti sunkvežimius, keleivinius ir krovininius autobusus visiems pacientams po IKD implantavimo operacijos. Vairuoti asmeniniais tikslais pirminės profilaktikos grupės pacientams draudžiama 4 savaites, antrinės – 3 mėnesius po IKD implantavimo operacijos. Jei užregistruojamas IKD šoko, skirto aritmijos korekcijai, epizodas, vairuoti automobilį asmeniniais tikslais draudžiama 3 mėn.
„Susirūpinimą kelia ne pats IKD prietaisas, bet pagrindinė širdies liga, galinti sukelti aritmiją, pacientas gali prarasti sąmonę. Tai gali turėti liūdnų pasekmių ir pačiam pacientui, ir aplinkiniams, ypač jei aritmija pasireikštų vairuojant, – teigė klinikinio tyrimo autorė dr. Jenny Bjerre iš Gentoft universitetinės ligoninės (Danija). – Todėl pacientams, atsisakiusiems IKD operacijos antrinės profilaktikos tikslais, taip pat taikomi vairavimo apribojimai.“
Šiuo metu nėra žinoma, kiek pacientų sąžiningai laikosi šių draudimų. Danijoje buvo siekiama tai išaiškinti, tyrimo metu apklausus 3 913 suaugusių asmenų, kuriems 2013-2016 m. pirmą kartą gyvenime buvo atlikta IKD operacija.
Iš 2 741 respondento IKD implantavimo operacijos metu 2 513 (92 proc.) turėjo paprastą galiojantį vairuotojo pažymėjimą, o 175 (7 proc.) turėjo ir profesionalaus vairuotojo pažymėjimą. Daugiau nei 30 proc. pacientų po IKD implantavimo operacijos, tarp jų ir profesionalūs vairuotojai, prisipažino, kad vairavo draudžiamu laikotarpiu. Iki 60 proc. apklaustųjų nurodė, kad nebuvo informuoti apie jokius apribojimus.
Pacientai, kurie teigė, kad nebuvo informuoti apie apribojimus, buvo tris kartus labiau linkę vairuoti draudžiamu laikotarpiu nei tie, kurie nurodė, jog buvo informuoti.
„Nenuostabu, kad informacijos stoka buvo svarbiausias veiksnys, prognozuojant apribojimų nesilaikymą, – teigė dr. Bjerre. – Taip pat nustatėme, kad buvo ir tokių pacientų, kurie buvo informuoti apie apribojimus, bet nusprendė draudimų nesilaikyti – vis tiek vairavo transporto priemonę.“
Dr. Bjerre pažymėjo, kad Danijoje gydytojas yra atsakingas, jog pacientas būtų informuotas apie apribojimus vairuoti transporto priemones dėl sveikatos.
„Vairavimo apribojimai beverčiai, jei pacientai apie juos nežino. Kita vertus, dažnai pacientai neįsidėmi visko, kas jiems sakoma, ypač tie, kuriems neseniai buvo sustojusi širdis. Todėl būtina užtikrinti kuo produktyvesnį bendradarbiavimą, pavyzdžiui, pakartojant informaciją kelis kartus ar pateikiant ją raštu, į diskusiją įtraukiant paciento šeimos narius ir paaiškinant galimas tokio elgesio pasekmes“, – sakė gydytoja.
Vyrai dvigubai dažniau linkę vairuoti draudžiamu laikotarpiu nei moterys. Pacientai, vyresni nei 60 metų, 20 proc. dažniau nesilaiko draudimų nei jaunesni asmenys. Taip pat, jei draudimą vairuoti turintys pacientai buvo vieninteliai vairuojantys asmenys šeimoje, 30 proc. didesnė tikimybė, kad jie nesilaikys draudimo, nei tie, kurie gyveno kartu su kitais padėti galinčiais asmenimis.
Dr. Bjerre pridūrė: „Mes galime tik spėlioti, kodėl šių grupių pacientai buvo labiausiai linkę nesilaikyti draudimo vairuoti. Manome, kad svarbiausia priežastis, verčianti nesilaikyti draudimų, yra būtinybė vairuoti automobilį, kai nėra kitos išeities. Nesunku įsivaizduoti, kad implantavus IKD pacientai gali pasijusti izoliuoti, susidurti su įvairiomis asmeninėmis problemomis, ypač jei jie yra vyresni ir gyvena vieni.“
Bauda už vairavimą draudžiamu laikotarpiu priklauso nuo nacionalinių teisės aktų. Danijoje yra numatyta teisinė atsakomybė į eismo įvykį patekusiems pacientams po IKD implantavimo operacijos, jei tuo metu jie turėjo gydytojo patvirtintą vairavimo apribojimą.
Dr. Bjerre apibendrino: „Danijos policija nėra automatiškai informuojama apie pacientų vairavimo apribojimus dėl medicininių priežasčių. Kito panašaus tyrimo metu mes išsiaiškinome, kad viena iš pagrindinių vairavimo apribojimų nesilaikymo priežasčių yra realios atsakomybės už nusižengimą nebuvimas.“
emedicina.lt inf.