Pilvo pūtimas yra dažnas simptomas, kuriuo skundžiasi įvairaus amžiaus ir lyties asmenys. Suaugusiems žmonėms pilvo pūtimas dažniausiai pasireiškia dėl dujų kaupimosi virškinamajame kanale, kuris atsiranda priryjant oro valgant [1, 3]. Pilvo pūtimas gali pasireikšti ir sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis, įvairiais funkciniais žarnyno sutrikimais, inkstų akmenlige, peritonitu, sutrikus žarnyno mikroflorai, persivalgius [1, 3]. Daugiau nei 20 proc. kūdikių vargina pilvo diegliai, kurie apibūdinami sveiko kūdikio stipriu verkimu dėl nežinomos priežasties [4]. Ši būklė taip pat gali būti susijusi su pilvo pūtimu [4, 5]. Tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi į gydytoją ankstyvuoju kūdikio gyvenimo laikotarpiu. Dažniausiai pilvo diegliai spontaniškai išnyksta 3-4 mėn. kūdikiams [4].
Pilvo diegliai yra diagnozuojami pagal Wessel kriterijus – verkimas ar neramumas ilgiau nei tris valandas per dieną ir dažniau nei tris dienas per savaitę [4]. Romos IV diagnostikos kriterijai šią būklę apibūdina kaip pasikartojančius ir užsitęsusius kūdikio verkimo, neramumo ar dirglumo epizodus be aiškios priežasties [4, 5]. Diagnozė gali būti patvirtinama tik atmetus galimas organines patologijas [4, 5].
Nors kūdikių pilvo diegliai yra gerybinė būklė, ji susijusi su didele našta šeimoms, sveikatos priežiūros darbuotojams ir sveikatos sistemai [4]. Nėra aišku, kodėl kai kurie kūdikiai patiria pilvo dieglius, bet manoma, kad tam įtakos turi virškinamojo kanalo nebrandumas, alergija pienui, padidėjęs dujų susidarymas ir kaupimasis, centrinės nervų sistemos nebrandumas, padidėjęs centrinės nervų sistemos jautrumas, per didelis ar per mažas suvartojamo maisto kiekis, tėvų nerimas, pogimdyvinė motinos depresija [4, 5]. Nustatomas stiprus ryšys tarp kūdikio pilvo dieglių ir mamos depresijos, o tai yra didžiausias rizikos faktorius sukrėsto vaiko sindromui [4]. Kūdikių pilvo diegliai yra viena iš ankstyvo žindymo nutraukimo priežasčių. Stiprus verkimas įprasto pilvo dieglių epizodo metu gali būti susijęs su vėlesnėmis miego problemomis, alerginių ligų išsivystymu, elgesio problemomis ir problemomis šeimoje [4].
Simetikono veikimas
Kūdikių pilvo dieglių gydymui konkrečių rekomendacijų nėra, kadangi visų gydymo metodų efektyvumas yra ribotas. Skiriamas nemedikamentinis ir medikamentinis gydymo būdai. Vienas iš medikamentinio gydymo būdų yra simetikonas. Tai yra švelnus ir efektyvus gydymo būdas kūdikių pilvo dieglių simptomų malšinimui [6]. Jį skirti galima nuo pirmųjų gyvenimo savaičių [7,9]. Kūdikiams yra skiriami simetikono lašai (galimos dozuotės 40 mg/ml arba 100 mg/ml).
Simetikonas priklauso silikonų grupei. Tai yra didelė junginių grupė, į kurią įeina dideli polimerai savo sudėtyje turintis silikono [10]. Priklausomai nuo polimetų formulės, polimerizacijos laipsnio ir tarpusavio ryšių, jie gali būti skysčiai, vaškas ar kaučiukas. Silikono aliejai, pavyzdžiui, dimetikonas, yra naudojami kosmetikoje ir maisto pramonėje kaip emolientai, lubrikantai, tirštikliai, emulsikliai [10]. Gydymo tikslais yra naudojamas simetikonas – dimetikonas su SiO2. Pagrindinis simetikono veikimo mechanizmas yra dujų susidarymo slopinimas [11]. Simetikonas keičia dujų burbuliukų, esančių maiste ir virškinamojo kanalo gleivinėje, paviršiaus įtampą, dėl to jie subliūkšta. Atpalaiduotos dujos gali būti rezorbuojamos pro žarnų sieneles ir prasidėjus žarnų peristaltikai pašalinamos [4, 11]. Simetikonas veikia tik savo fizinėmis savybėmis vietiškai, jis nedalyvauja cheminėse reakcijose ir iš žarnyno nesirezorbuoja, todėl nėra toksiškas [10, 12].
Simetikonas yra plačiai naudojamas pilvo pūtimo gydymui. 2007 m. publikuota apžvalga, kurios tikslas – įvertinti simetikono saugumą ir efektyvumą [10]. Buvo išanalizuotos ir apžvelgtos 83 mokslinės publikacijos. Su simetikono vartojimu prieš diagnostines procedūras buvo susijusios 14 publikacijų, su simetikono vartojimu terapiniais tikslais – 23. Rezultatai parodė, kad simetikonas buvo efektyvus gydant funkcinę dispepsiją, keliautojų viduriavimą bei pagerino matomumą įvairių diagnostinių žarnyno tyrimų metu [10].
Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2019 Nr. 7