Odos niežėjimas ir jo gydymo principai

Dr. Inga Kisielienė

VUL SK filialas Vaikų ligoninė

VU MF Dermatovenerologijos centras

 

Niežėjimas yra  nemalonus jausmas, sukeliantis norą kasytis. Šį apibrėžimą sugalvojo ir užrašė  vokiečių gydytojas Samuelis Hafenreferis prieš daugiau kaip 350 metų (1). Niežėjimas yra dažniausias dermatologinis nusiskundimas. Kaip ir kosulys ar sloga, jis priskiriamas prie refleksinių reakcijų, skirtų žalojančiam veiksniui pašalinti. Jis taip pat yra ir vienas labiausiai gyvenimo kokybę veikiančių simptomų (2). Kol kas tiksli niežėjimo patogenezė nėra aiški, bet žinoma, kad jis kyla dėl nemielinizuotų odos nervų galūnėlių dirginimo pruritogenais (niežėjimą mažinančiomis medžiagomis). Signalas C nervinėmis skaidulomis perduodamas į užpakalinės  nugaros smegenų šaknelės nervinį mazgą, o iš čia sinapsėmis keliauja į kontralateralinį spinotalaminį traktą, tada į gumburą ir smegenų žievės jutiminius neuronus (2, 3).

Niežėjimas skirstomas į ūmų ir lėtinį. Lėtinis niežėjimas diagnozuojamas tada, kai trunka ilgiau nei 6 savaites (4). Pagal sukeliančią priežastį niežėjimas gali būti skirstomas į  dermatologinių, sisteminių, neurologinių, psichosomatinių/ psichiatrinių ligų ir kitų veiksnių sukeltą niežėjimą. Niežėjimo klasifikacija pagal etiologiją pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. Niežėjimo klasifikacija pagal etiologiją (adaptuota pagal Ständer S., et al., 2016); žr.(4)

Kategorija

 

Ligos

Dermatologinės ligos

Uždegiminės ligos

Atopinis dermatitas, dilgėlinė, kontaktinis dermatitas, žvynelinė, sausos odos dermatitas

 

Infekcinės ligos

Niežai, pedikuliozė, kandidozė, užkrečiamasis moliuskas, paprastoji pūslelinė (hepres simplex)

 

Navikinės ligos

Odos T ląstelių limfoma, Sezary sindromas

Sisteminės ligos

Endokrinologinės ligos

Cukrinis diabetas, hipotiroidizmas, hipertiroidizmas

 

Cholestazinis niežėjimas

Pirminė biliardinė cirozė, hepatitai B/C, nėštumo intrahepatinė cholestazė

 

Ureminis niežėjimas

Lėtinis inkstų nepakankamumas, hemodializės sukeltas niežėjimas

 

Hematologinės ligos

Tikroji policitemija, geležies deficitinė anemija

 

Navikinės ligos

Hodžkino limfoma, navikai

 

Infekcinės ligos

ŽIV

 

Medikamentai

Chlorokvinas

Neurologinės ligos

Kompresiniai sindromai

Brachioradialinis niežėjimas, notalgia paresthetica

 

Degeneraciniai sindromai

Smulkių skaidulų neuropatija, insultas

Psichosomatinės/ psichiatrinės ligos

 

Šizofrenija, depresija, somatoforminis niežulys

Keli sukeliantys veiksniai

 

Kelios ligos/ priežastys, sukeliančios niežėjimą

Kita

 

Nežinomos kilmės niežėjimas

 

Kodėl niežėjimas stipresnis naktį?

Didžioji dalis pacientų  skundžiasi, kad niežėjimas labiau vargina naktį. Dažniausiai naktinis niežėjimas pasireiškia sergant atopiniu dermatitu, niežais,  mazginiu niežuliu ar lėtine paprastąja kerplige. Naktinis niežėjimas blogina miego kokybę ir yra susijęs su dėmesio sutrikimo sindromu, blogesniais mokymosi rezultatais, net nutukimu, hipertenzija, sutrikusia imuninės sistemos veikla  (4, 5).

Kol kas tikslus mechanizmas nėra aiškus. Viena iš keliamų hipotezių yra susijusi su transepiderminio vandens netekimo (TEVN) ir cirkadienio ritmo pokyčiais. Įrodyta, kad TEVN padidėja naktį. Padidėjęs TEVN lemia, jog odos barjerinė funkcija taip pat sutrinka ir galimai padidėja odos jautrumas bei pralaidumas aplinkoje esančioms dirginančioms medžiagoms. Naktį taip pat padidėja kūno temperatūra, o prakaitas ir karštis yra žinomi niežėjimą sukeliantys veiksniai.

Cirkadinio ritmo teorija aiškina, kad niežėjimui įtakos turi pakitęs aktyvių medžiagų išskyrimas ramybės ir būdravimo metu. Viena iš pagrindinių ašių reguliuojančių cirkadinius ritmus yra pagumburio-hipofizės ašis. Kortizolio kiekis įprastai sumažėja vakare, taip pat sumažėja ir priešuždegiminis šio hormono veikimas. Tai paaiškina, kodėl uždegiminių ligų simptomai yra stipresni vakare. Kita svarbi sistema, reguliuoanti cirkadienio ritmą, – autonominė nervų sistema (ANS): naktį vyrauja parasimpatinė, o dieną – simpatinė nervų sistema. Šios sistemos vyravimo pokyčiais yra aiškinama ir bronchinės astmos naktinių paūmėjimų patogenezė.

Naktinis niežėjimas gali paūmėti ir dėl sumažėjusių aplinkos dirgiklių. Taip pat dirgiklių sumažėjimas gali skatinti neramių minčių, nerimo ar net depresijos simptomų paūmėjimą. O stresas taip pat yra vienas iš dirgiklių, galinčių paūminti niežėjimą (8).

 

Niežėjimo diagnostika

Dėl kompleksinės ir sudėtingos patogenezės niežėjimo diagnostika yra sudėtinga. Norint diagnozuoti niežėjimo priežastį, svarbu:

  • Tiksli ir išsami anamnezė (gretutinės ligos, vartojami medikamentai, kelionės, ar niežėjimas pasireiškia artimiems šeimos nariams, gyvenimo ir darbo sąlygos, darbo pobūdis, kontaktas su gyvūnais ar galimais alergenais, simptomų atsiradimo pradžia, bėrimų pobūdis, plitimas, ligos eiga, veiksniai, turintys įtakos niežėjimui).
  • Klinikinis vaizdas (įvertinti, ar yra matomų pirminių bėrimo elementų, periferinių limfmazgių apčiuopa, skydliaukės ir pilvo palpacija).
  • Jei pacientas skundžiasi odos niežėjimu, bet matomų bėrimo elementų nėra, būtina ištirti dėl somatinių ir neurologinių ligų, galinčių sukelti niežėjimą (Hodžkino limfoma, inkstų ligos, tikroji policitemija, skydliaukės funkcijos sutrikimai, ŽIV infekcija ir kitos) (2, 5, 6). Rekomenduojami tyrimai pateikti 2 lentelėje.

 

Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas. Dermatologijos aktualijos“ 2019 Nr. 4