Doc. dr. Vesta Kučinskienė, Erikas Mažeika
LSMU MA Odos ir venerinių ligų klinika
Atopinis dermatitas (AD), arba atopinė egzema, – tai lėtinė uždegiminė odos liga, dažnai prasidedanti ankstyvoje vaikystėje. Genetinis polinkis bei aplinkos pokyčiai yra pagrindiniai rizikos veiksniai sirgti šia liga. Iki 20 proc. ligonių neigiamą poveikį turi maisto produktai, pvz., karvės pienas, kiaušiniai, kviečių produktai, citrusiniai vaisiai, šokoladas, riešutai, kt. Vėliau gali išryškėti jautrumas dulkėms, ypač kambario dulkėse esančioms erkučių liekanoms ir jų veiklos produktams. Bakterijos, dažniausiai auksinis stafilokokas, stimuliuoja imuninę sistemą per superantigenus. AD klinikinių požymių paūmėjimui turi įtakos ir kiti aplinkos veiksniai – temperatūros svyravimai, stresas, sąlytis su vilna, sintetiniais audiniais, kailiais, skalbimo ar valymo priemonėmis, kosmetika (kvepalai, kremai, losjonai, kt.). Dažnai pasitaiko AD derinys su alerginiu kontaktiniu dermatitu bei kitomis atopinėmis ligomis: alergine bronchine astma, alerginiu rinitu, konjuktyvitu. Banisteris ir Freemanas pasiūlė terminą „suaugusiesiems prasidėjęs AD“ (angl. adult-onset atopic dermatitis) [1]. Literatūroje suaugusiųjų atopinis dermatitas nėra plačiai apžvelgiamas, nors daugeliu atveju jis būna sunkus, linkęs ir komplikuotis.
Epidemiologija
Per pastaruosius 30 metų AD paplitimas pasaulyje išaugo ir šiandien tai viena dažniausių lėtinių ligų, kuria serga penktadalis populiacijos išsivysčiusiose šalyse [2]. Ligos paplitimas tarp vaikų svyruoja nuo 15 iki 30 proc., o tarp suaugusių asmenų – nuo 0,3 iki 14,3 proc. Daugelis autorių teigia, jog AD serga 1–3 proc. suaugusiųjų. Nors ligos paplitimas tarp vyresnių žmonių (> 65 metų) gerokai sumažėja, išsivysčiusiose pasaulio šalyse vis daugiau tokio amžiaus asmenų serga AD [3]. Žinoma, kad apie 60 proc. atvejų AD išsivysto pirmaisiais gyvenimo metais [4] ir apie 60–74 proc. atvejų ligos požymiai išnyksta iki 16 metų ar vėliau. Nemaža dalis pacientų, sirgusių AD vaikystėje, patiria ligos atkryčius vos pradėję eiti į darbą. Dažniausiai jiems išsivysto lėtinis rankų dermatitas, kitiems pacientams pasitaiko sunkesnių ligos išraiškų [19]. Suaugusiesiems (≥ 18 metų) de novo ligos simptomai atsiranda 9–24,5 proc. visų AD atvejų [3, 5]. Liga dažniausiai pasireiškia 20–40 metų asmenims. AD dažniau vargina suaugusias moteris, nors vyresniems kaip 65 m. amžiaus vyrams liga diagnozuojama dažniau nei to paties amžiaus moterims [3].
Klinikiniai požymiai
Suaugusiųjų AD būdingos įvairios klinikinės išraiškos, kai kurios iš jų nepasireiškia vaikams. Klinikiniai ligos požymiai priklauso ne tik nuo paciento amžiaus, bet ir nuo ligos eigos – paūmėjusi ar lėtinė. Hello ir bendraautoriai [6] skiria tris pagrindinius klinikinius ligos tipus pagal eigą:
1. Lėtinis persistuojantis AD.
2. Recidyvuojantis AD.
3. Suaugusiųjų AD.
Lėtinis persistuojantis AD būdingas pacientams, kurie serga nuo vaikystės. Apie 20–30 proc. vaikų, AD požymiai išlieka ir sulaukus pilnametystės. Daugelis šios grupės pacientų serga sunkios formos liga. Dažniausiai pasireiškia išplitęs, simetriškas bėrimas veido ir liemens srityje, lenkiamuosiuose galūnių paviršiuose, ryški lichenifikacija. Bėrimų ant rankų paūmėjimas labiausiai priklauso nuo paciento profesinės veiklos. Daugeliui pacientų galima pastebėti baltmės ar juodosios akantozės požymių. Kai kuriems sunkiu AD sergantiems pacientams kartu pasireiškia ir autoimuninė liga – židininė alopecija [7].
Recidyvuojantis AD pasireiškia apie 12,2 proc. pacientų, kurie serga šia liga nuo mažens. Ligos simptomai išnyksta iki paauglystės ir paūmėja suaugus. Dažniau šiems pacientams nustatomas lėtinis rankų dermatitas (1 pav.), susijęs su gyvenimo sąlygų pasikeitimu. Pacientams, užsiimantiems kasdiene namų ruoša, pradėjus eiti į darbą, kur nuolat tenka liestis su dirginančiomis, įvairiomis vandenyje tirpiomis medžiagomis, dažniau diagnozuojamas lėtinis iritacinis ar alerginis dermatitas, bet ne atopinis dermatitas.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 1.