Transplantacijos laukiantys žmonės ir gyvenantys su transplantuotu organu priklauso rizikos grupei, nes jų imuninė sistema yra silpna, virusinės infekcijos yra žymiai pavojingesnės nei sveikiems žmonėms.
Pacientų skaudulius ir žmones varginančius klausimus išklauso ir patarimų duoda Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ narės, į kurias dažniausiai ir kreipiasi pacientai, kasdien susiduriantys su iššūkiais. „Gyvasties“ prezidentė Aušra Degutytė sako, kad per karantiną skambučių ir prašymų patarti, paaiškinti ir padėti, sulaukia labai daug – tam susikūrė ir grupės socialiniuose tinkluose, kur dalijamasi svarbia informacija dėl vaistų išsirašymo nuotoliniu būdu, dalinamasi ir patirtimis bei patarimais.
Dializuojami pacientai, tie, kurių inkstai neveikia ir kas antrą dieną turi lankytis dializės centruose, turi būti ypač saugomi nuo infekcijų. Tačiau tą padaryti sunkiai sekasi – apsaugos priemonių turi retas pacientas, transporto priemonėse sudėtinga išlaikyti atstumą. Turint galvoje, kad dializės centruose turi lankytis vyresni žmonės, kurie serga ir lėtinėmis ligomis, tai jų apsauga turėtų būti ypač kruopšti.
Ima Juodienė, Kauno krašto nefrologinių ligonių draugijos „Kauno Gyvastis“ pirmininkė, sako, kad ir apsauga šiems žmonėms ir visokia pagalba – gyvybiškai būtina, nes žmonės panikuoja dėl to, kad jų apsauga yra jokia: „Į dializės centrus autobusiuke juos veža po 5 ar 7, apsaugos priemonių jie neturi. Yra pacientų, kurie gavo po vieną kaukę. Tačiau kai reikia važiuoti atlikti dializių po 2 – 3 kartus per savaitę, tai ta viena kaukė yra tas pats kas nieko. Tai ir galvojam, kad esam vieni iš tų „surūšiuotų“, deja“.
Rūpindamiesi likimo bičiuliais ir ieškodami išeičių, „Kauno Gyvastis“ nariai sutelkė savo artimuosius ir draugus – paprašė paaukoti pinigų respiratoriams: „Užsakėme 2000 respiratorių iš Kinijos, juos turi balandžio pradžioje pristatyti. Tokiu būdu stengiamės gesinti apsaugos priemonių stygiaus gaisrą. Na žinoma, dar už tą apsaugą turėsime sumokėti ir pridėtinės vertės mokestį, ir akcizą – bus auksiniai respiratoriai. Bet kitos išeities neturime“, – sako I.Juodienė.
Dar vienas svarbus dalykas, apie ką būtina kalbėti – tai psichologinė pagalba. „Kauno Gyvastis“ rūpinasi ir šia sritimi: „Iškart paskelbus karantiną savo nariams išsiuntėme trumpąsias žinutes su kvietimu kreiptis, jei kažko reikia – patarimų ar pagalbos. Kartą per savaitę siunčiame tokias žinutes – kad žmonės nesijaustų palikti likimo valiai. Net ir psichologė yra visada on line – kai pacientai kreipiasi, ji pasirengusi talkinti“, – pasakoja su transplantuotu inkstu gyvenanti I. Juodienė. – Mums talkina ir pagalbininkai, kurie yra sveiki ir gali parūpinti medikamentų ar maisto produktų iš parduotuvės nupirkti. Svarbu, kad žmonės kreiptųsi. Mes, sergantieji, turime palaikyti ir paremti vieni kitus, nes iš kitur pagalbos nesulaukiame“.
Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM vadovas Artūras Bagotyrius kviečia visus, kurie savo aplinkoje turi ar pažįsta transplantacijos laukiantį recipientą ar gyvenantį su transplantuotu organu, parūpinti jiems maisto produktų ar medikamentų, kad šie žmonės galėtų neiti į viešas vietas – į vaistinę, parduotuvę – kur tikimybė užsikrėsti infekcinėmis ligomis yra labai didelė: „Padėkime jiems apsisaugoti. O būdami kartu namuose su savo artimaisiais, pasikalbėkite apie organų donorystę ir kviečiu užpildyti sutikimą elektroniniu būdu“.
lrt.lt nuotrauka