Su maistu gauname tik mažą dalį vitamino D atsargų, tai priežastis, kodėl mūsų platumose stebima vitamino D trūkumo „epidemija“. Pakankamas jo kiekis yra susijęs su sumažėjusiu sezoninių infekcijų dažniu, geresniu imuniniu atsaku ir gebėjimu įveikti bakterines ir virusines infekcijas.
- Imuninė sistema nefunkcionuotų visavertiškai, jei organizmui trūktų vitamino D [2]. Sumažėjus šio vitamino koncentracijai, didėja jautrumas bakterinėms ir virusinėms infekcijoms [2].
- Vitamino D antivirusinis poveikis aiškinamas poveikiu uždegiminiam atsakui slopinant uždegimą skatinančių citokinų išskyrimą [2, 10].
- Pateikiama įrodymų, kad D hipovitaminozė yra susijusi su sumažėjusiu ląsteliniu imuninės sistemos atsaku pacientams, sergantiems virusiniu H7N9 plaučių uždegimu [2].
- Lietuvoje labiausiai išreikštas vitamino D trūkumas kovo, balandžio mėnesiais [5], todėl rekomenduojama papildomai vartoti šį vitaminą, pirmiausiai siekiant pagydyti trūkumą.
Plačiau – prisegtuke