Amerikos kardiologų kolegija: statinai ir ūminės virusinės infekcijos

Kalbėdami apie galimą statinų, jų priešuždegiminio poveikio, naudą gydant ūminėmis virusinėmis infekcijomis sergančius pacientus, turėtume atsakyti į keletą klausimų. Pirma, ar tęsdami jau iki šiol taikomą statinų terapiją galime pagerinti pacientų kardiovaskulines ir bendrąsias klinikines išeitis? Antra, ar de novo paskirtas gydymas statinais gali sumažinti virusinių ligų, įskaitant COVID–19, komplikacijų riziką? Trečia, ar statinų terapija gali būti žalinga esant ūminei virusinei infekcijai?   

 

Kai kurių, observacinių tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad statinų terapija gali sumažinti įvairių kardiovaskulinių išeičių ir netgi mirčių dažnumą sergant gripu ir / arba pneumonija [1-5]. Esama duomenų, kad sergant virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, taip pat ir COVID–19, naudinga tęsti jau taikomą gydymą statinais. Tiesa, tokioms observacinių tyrimų išvadoms įtakos galėjo turėti ta aplinkybė, kad juose dalyvavo ir santykinai sveiki asmenys.

Aptariamų tyrimų rezultatai įvairūs. Vieno randomizuoto placebu kontroliuojamo tyrimo duomenimis, statinų vartojimas buvo susijęs su dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatais ventiliuojamų pacientų, sirgusių pneumonija, mirštamumo sumažėjimu [6]. Tačiau kitas, atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamas tyrimas neįrodė statinų terapijos pridėtinės naudos, gydant pneumonija sirgusius ventiliuojamus pacientus [7].    

Svarbu pažymėti, kad nė vieno tyrimo metu nebuvo pastebėta kokių nors nepageidaujamų statinų terapijos poveikių. Dauguma šių tyrimų dalyvių sirgo gripo virusų arba bakterijų sukelta, rečiau koronovirusine pneumonija. Manoma, kad statinai gali būti naudingi sergantiesiems MERS-COV8 (kitu beta koronavirusu, panašiu į dabartinį SARS-CoV-2), tačiau nėra didelio masto stebėjimo ar atsitiktinių imčių tyrimų, tai patvirtinančių [8]. 

Apibendrinant galima teigti, kad statinų terapija turėtų būti tęsiama ir nepertraukiama, jei pacientas serga kliniškai simptomine aterosklerozine kardiovaskuline liga, cukriniu diabetu arba turi didelę aterosklerozinės kardiovaskulinės ligos išsivystymo riziką. Toks pasirinkimas paremtas faktu, kad pacientų, sergančių kliniškai ryškia širdies-kraujagyslių liga ir cukriniu diabetu, mirštamumas susirgus COVID-19 yra labai didelis (atitinkamai 10,8 ir 7,3 proc.) [9]. Statinų terapija taip pat turėtų būti tęsiama įtarus COVID–19 infekciją, nes šiais atvejais pasitaiko ūminių širdies pažeidimų [9]. Taip pat gydytojai turėtų pasirūpinti, kad didelės kardiovaskulinės rizikos pacientai ambulatoriškai vartotų statinų pirminei prevencijai. Tai sumažintų su COVID–19 susijusią padidėjusią kardiovaskulinę riziką.

 

Parengta pagal Virani SS, JACC Cardiology Magazine, Mar 18, 2020

https://www.acc.org/latest-in-cardiology/articles/2020/03/18/15/09/is-there-a-role-for-statin-therapy-in-acute-viral-infections-covid-19

Literatūra:

  1. F. J. Frost, H. Petersen, K. Tollestrup, and B. Skipper. Influenza and COPD mortality protection as pleiotropic, dose-dependent effects of statins. Chest, vol. 131, no. 4, pp. 1006–1012.
  2. Douglas I, Evans S, Smeeth L. Effect of statin treatment on short term mortality after pneumonia episode: cohort study. BMJ. 2011 Apr 6;342:d1642
  3. Vandermeer ML1, Thomas AR, Kamimoto L, et al. Association between use of statins and mortality among patients hospitalized with laboratory-confirmed influenza virus infections: a multistate study. J Infect Dis. 2012 Jan 1;205(1):13-9. 
  4. J. C. Kwong, P. Li, and D. A. Redelmeier. Influenza morbidity and mortality in elderly patients receiving statins: a cohort study. PLoS ONE, vol. 4, no. 11, Article ID e0008087.
  5. D. M. Fleming, N. Q. Verlander, A. J. Elliot, et al. An assessment of the effect of statin use on the incidence of acute respiratory infections in England during winters 1998–1999 to 2005–2006. Epidemiology and Infection, vol. 138, pp. 1–8.
  6. D. Makris, E. Manoulakas, A. Komnos et al. Effect of pravastatin on the frequency of ventilator-associated pneumonia and on intensive care unit mortality: open-label, randomized study. Critical Care Medicine, vol. 39, no. 11, pp. 2440–2446.
  7. L. Papazian, A. Roch, P.-E. Charles et al. Effect of statin therapy on mortality in patients with ventilator-associated pneumonia: a randomized clinical trial. Journal of the American Medical Association, vol. 310, no. 16, pp. 1692–1700.
  8. Yuan S. Statins May Decrease the Fatality Rate of Middle East Respiratory Syndrome Infection. mBio. 2015 Aug 11;6(4):e01120.
  9. https://www.acc.org/latest-in-cardiology/features/~/media/Non-Clinical/Files-PDFs-Excel-MS-Word-etc/2020/02/S20028-ACC-Clinical-Bulletin-Coronavirus.pdf