Ūmi plačių embolija (PE) išlieka viena pagrindinių motinų mirties priežasčių turtingose šalyse. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje trombozė ir trombinė embolija buvo dažniausios tiesioginės motinų mirties priežastys 2013–2015 m. Venų trombinės embolijos rizika nėščioms moterims yra didesnė, palyginti su nesilaukiančiomis panašaus amžiaus moterimis. Šios ligos rizika padidėja nėštumo metu ir pasiekia piką pogimdyminiu laikotarpiu. Venų trombinės embolijos rizikos veiksniai nėštumo metu yra in vitro apvaisinimas, anksčiau buvusi venų trombinė embolija, nutukimas, gretutinės ligos, negyvo kūdikio pagimdymas, preeklampsija, kraujavimas po gimdymo ir cezario pjūvio operacija.
2019 m. išleistos atnaujintos Europos kardiologų draugijos ūmios plaučių embolijos diagnostikos ir gydymo gairės, parengtos bendradarbiaujant su Europos respiratologų draugija. Šiose gairėse pasiūlytas PE diagnostikos algoritmas nėščioms moterims, kurioms įtariama PE. Taip pat pateikta atnaujinta informacija apie nėščiosioms tenkantį radiacijos kiekį atliekant radiologines procedūras, reikalingas diagnozuoti PE. Šiame straipsnyje pateikiami pagrindiniai PE diagnostikos ir gydymo principai nėštumo metu.
PE diagnostikos ypatumai nėštumo metu
PE diagnostika nėštumo metu yra sudėtinga, kadangi simptomai dažnai panašūs į fiziologinius normalaus nėštumo pojūčius. Bendras patvirtintos PE dažnis tarp moterų, tirtų dėl šios ligos, yra nedidelis – 2–7 proc.
D-dimerų kiekis nėštumo metu pamažu didėja ir trečiąjį trimestrą beveik ¼ moterų nustatomas didesnis – toks, kuris leidžia įtarti venų trombinę emboliją. Tačiau daliai pacienčių šis rodiklis lieka normalus. Vienu tyrimu nustatyta, kad neigiamas D-dimerų tyrimas (neatlikus vaizdinių tyrimų) leido paneigti PE 11,7 proc. moterų, kurių klinikinė PE tikimybė pagal Ženevos kriterijus nebuvo didelė. Tačiau trečiajame nėštumo trimestre neigiamas D-dimerų tyrimas leido paneigti šią diagnozę tik 4,2 proc. moterų.
Naudojant modernius vaizdinius tyrimus radiacijos poveikis motinai ir vaisiui yra nedidelis (1 lentelė). Radiacijos dozė, gauta atliekant plaučių scintigrafiją ir kompiuterinės tomografijos angiografiją (KTA), yra mažesnė nei ta, kuri gali sukelti komplikacijas vaisiui (50–100 mSv). Anksčiau KTA buvo siejama su krūties vėžio rizika moterims dėl didelės radiacijos, tačiau pagerėjusios KT technologijos ir kelios naudojamos technikos leidžia sumažinti radiacijos poveikį nesumažinat vaizdo kokybės. Normalus plaučių scintigrafijos ar KTA tyrimo rezultatas vienodai saugiai leidžia atmesti PE diagnozę nėštumo metu. Tačiau problemų sukelia neinformatyvūs ar abejotini rezultatai, ypač nėštumo pabaigoje.
Perfuzinė/ ventiliacinė vieno fotono emisijos kompiuterinė tomografija (angl. single photon emission tomography, SPECT) daro mažą radiacijos poveikį vaisiui ir motinai, todėl yra vilčių teikiantis diagnostikos būdas nėštumo metu, tačiau šį metodą dar reikia įvertinti detaliau. Dėl magnetinio rezonanso angiografijos nėštumo metu rekomendacijų nėra, kadangi nėra žinomas gadolinio poveikis vaisiui. Be to, šio tyrimo rezultatai dažnai būna neinformatyvūs. Atliekant plaučių angiografiją didelę radiacijos dozę (2,2–3,7 mSv) gauna vaisius, todėl nėštumo metu jos turėtų būti vengiama.
Nėščioms moterims svarbu ne tik diagnozuoti esančią PE, bet ir klaidingai nediagnozuoti šios ligos, kadangi gydymas antikoaguliantais gali būti susijęs su kraujavimo rizika, pacientė vėliau negalės vartoti kontraceptinių preparatų, kurių sudėtyje yra estrogeno, kitų nėštumų metu turės laikytis trombozės profilaktikos.
PE diagnostikos nėštumo metu algoritmas pateiktas paveiksle.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 1.