Kauno klinikų gastroenterologė Rūta Petereit gydytojams skirtoje konferencijoje skaitė pranešimą „Tiesa ir mitai. Produktų, praturtintų mikroelementais, pasirikimas ir reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai“. Žurnalistė Virginija Grigaliūnienė paprašė specialistės plačiau papasakoti apie mikroelementų kalio ir magnio svarbą, siekiant pagerinti sveikatą, jei sergama širdies ir kraujagyslių ligomis, ar stengiantis šių ligų išvengti.
Gerbiama gydytoja, teigiama, kad vienas iš širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių yra nesubalansuota mityba. Mitas tai ar tiesa?
Manau, kad tai tiesa. Turime maitintis sveikai, visavertiškai, tuomet jausimės išties sveikesni, tikrai atitolinsime šiandien itin opią sveikatos problemą – širdies ir kraujagyslių ligas, o jos, kaip žinoma, šiandien yra pačios pavojingiausios, pagal mirštamumą užima pirmąją vietą.
Kita vertus, pacientai neretai pervertina sveikos, subalansuotos mitybos svarbą arba nelabai žino, ką ir kokiais kiekiais vartoti, kad jų mitybą būtų galima laikyti subalansuota. Kartais sveikai maitintis nepakanka.
Turbūt didžiausia bėda, kad lietuviai nuo seno vartoja per mažai vaisių ir daržovių?
Iš tikrųjų, lietuviai, palyginti su kai kurių kitų regionų gyventojais, valgo nedaug vaisių ir daržovių. Puikiai žinome, kad daržovių per dieną reikėtų suvartoti ne mažiau kaip 3 porcijas ir dar bent po tris saujeles vaisių. Galiu drąsiai teigti, kad tokių rekomendacijų nepaiso dauguma tautiečių. Pavyzdžiui, rekomenduojama kasdien suvartoti bent po 24 gramus skaidulinių medžiagų, kurios turi didelę įtaką mūsų mikrobiotai, o štai tyrimai rodo, kad lietuviai skaidulinių medžiagų suvartoja vos po 17 gramų. Nepakankamai vartojama ir gerųjų riebalų.
Vadinasi, peršasi išvada, kad vitaminų ir kitų reikalingų medžiagų trūkumą organizme galima kompensuoti maisto papildais?
Jei mityba yra nesubalansuota, tai yra nevisavertė, be abejo, rekomenduojama vartoti multivitaminus, įvairius papildus ir panašiai. Bėda, kad gyventojai dažniausiai patys nusprendžia, ko jų organizmui trūksta, patys sau pasiskiria maisto papildų, pradeda juos vartoti nepasitarę su gydytoju. O juk tuose papilduose gali būti nuo 50 iki 150 proc. rekomenduojamos vitaminų paros normos. Kita vertus, kai kurių mikroelementų (pavyzdžiui kalcio, geležies) dažnai būna labai nedideli kiekiai. Todėl multivitaminų rekomenduojama skirti tik tiems, kurie turi tam tikrų rizikų, pavyzdžiui, vartoja alkoholį, laikosi dietos, pagal kurią vartoja nepakankamai vaisių ir daržovių, yra po skrandžio apylankos operacijų, serga įgimtomis medžiagų apykaitos ligomis, maitinami parenteriškai ir pan.
Galbūt yra atlikta tyrimų, patvirtinančių vienų ar kitų vitaminų vartojimo naudą profilaktiškai siekiant išvengti ar bent atitolinti galimą širdies ir kraujagyslių ligų pasireiškimo riziką?
Sisteminėje atsitiktinių imčių tyrimų apžvalgoje „US Preventive Services Task Force“ nenustatyta pakankamai įrodymų, kad multivitaminų ir mineralų vartojimas apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Vis dėlto kalio ir magnio mikroelementai buvo pažymėti kaip galintys apsaugoti nuo tokių ligų rizikos, o jei jau sergama tokiomis ligomis – kaip galintys pagerinti paciento būseną.
Papasakokite, kokia yra mineralų kalio ir magnio reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai?
Kalis yra labai svarbus baltymų ir angliavandenių apytakai, ląstelių membranos poliarizacijai, depoliarizacijai ir repoliarizacijai, nervų ir raumenų jaudrumui, nervinio impulso perdavimui (svarbus organizmui sintetinant acetilcholiną, holinesterazei skaldyti), taip pat pasižymi vagotropiniu poveikiu – didelė hipokalemija širdį sustabdo per sistolę, o hiperkalemija – per diastolę. Svarbią įtaką kalis turi ir kraujo spaudimo pokyčiams. Mažas su maistu gaunamas kalio kiekis (mažiau nei 1–1,5 g per dieną) yra siejamas su arterinio kraujo spaudimo padidėjimu ir didesne insulto rizika, taip pat – su didesne lėtinių inkstų ligų rizika. Buvo atliktas ne vienas tyrimas, kuomet vieni žmonės gavo pakankamai kalio, kiti – mažiau, ir tiems, kurie gavo mažesnį kiekį, statistiškai reikšmingai padidėjo arterinis kraujo spaudimas. Taigi buvo konstatuota, kad papildomai vartojamas kalis mažina arterinę hipertenziją tiems pacientams, kuriems jau diagnozuota arterinės hipertenzijos liga. Jei žmogaus arterinis kraujo spaudimas yra normalus, papildomas kalio kiekis kraujo spaudimui įtakos nedaro.
Kada diagnozuojama hipokalemija?
Skiriami tokie hipokalemijos laipsniai: lengvas (kai kalio kiekis kraujyje yra 3–3,5 mmol/l), tai yra bendras kalio trūkumas organizme – 100–200 mmol; vidutinis (2,5–3 mmol/l), bendras trūkumas – 300 mmol; sunkus (mažiau nei 2,5 mmol/l), trūkumas organizme – 500 mmol.
Esant nedideliam kalio trūkumui, vargina silpnumas ir nuovargis, raumenų silpnumas, trūkčiojimas, mėšlungis, skausmas, padažnėja širdies plakimas, gausiai šlapinamasi, blogėja cukrinio diabeto kontrolė.
Vidutinio laipsnio hipokalemijos simptomai yra tokie: pokyčiai EKG, širdies ritmo sutrikimai, ekstrasistolija, virpėjimas, plazdėjimas, skilvelinė tachikardija, galima net staigi mirtis dėl skilvelių virpėjimo. Taip pat raumenų paralyžius, susilpnėję refleksai, sąstingis, perkutuojant kietėjantys raumenys; ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas; lygiųjų raumenų pažeidimas (obstipacijos iki žarnyno nepraeinamumo, šlapimo pūslės paralyžius su šlapimo susilaikymu, hipokaleminė nefropatija), periferinės ir centrinės nervų sistemos sutrikimai.
Esant sunkaus laipsnio kalio trūkumui suyra raumenų ląstelės (rabdomiolizė), šlapime randasi raumenų ląstelių baltymo mioglobino (mioglobinurija), kuris užkemša inkstų kanalėlius, dėl to vystosi inkstų funkcijos nepakankamumas, sutrinka organizmo šarmų ir rūgščių pusiausvyra.
Todėl labai svarbu, kad kalio organizme netrūktų. Kalio norma vyrams ir moterims šiek tiek skiriasi, tačiau kasdien jo turėtume gauti ne mažiau kaip 3000 mg.
Ar įmanoma tokį kalio kiekį gauti vien vartojant maisto produktus, kuriuose yra kalio?
Pacientai dažnai to teiraujasi, sako, jeigu aš gerai maitinuosi, man turi pakakti kalio. Vis dėlto tam, kad būtų užtikrinta kalio paros norma, reikėtų suvalgyti labai daug kalio turinčių produktų. Pavyzdžiui, apie kilogramą bulvių, kelis avokadus, bananų, 4 paprikas, kilogramą salotų ir t. t. Niekas tiek daug daržovių ir vaisių nesuvalgo, juolab kad, tarkime, kilogramas bulvių per dieną jau prieštarautų sveikai mitybai. Todėl rekomenduojama vartoti kalio papildų.
Britų mokslininkai prieš kurį laiką publikavo studiją, kurioje atsispindi tokios išvados: sistolinis kraujo spaudimas ir diastolinis kraujo spaudimas buvo žemesnis, jei mityboje netrūko kalio.
O kokį vaidmenį mažinant kraujagyslių ligų riziką turi magnis? Kaip jį pasisavina organizmas?
Magnis yra vienas būtiniausių mūsų organizmui mineralų. Jis reikalingas ne tik širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai – magnio jonai gali paveikti insulino aktyvumą, kai kasa gamina nepakankamai insulino; taip pat tinka gliukozės apykaitai organizme ir jos koncentracijos kraujyje svyravimui reguliuoti ir kt.
Nustatyta, kad maistas, kuriame gausu magnio, ar magnio papildai gali pagerinti insulino sekreciją, todėl kraujyje sumažėja gliukozės kiekis.
Vėl kyla klausimas, ar galima magnio pakankamai gauti su maistu? Teoriškai – taip. Bet reikėtų nepamiršti vieno svarbaus dalyko: organizmas pasisavina tik pusę su maistu gaunamo magnio kiekio! Ir kiekvieno žmogaus ta pasisavinama magnio dozė yra individuali. Paprastai vien tik su maistu pakankamo magnio kiekio organizme užtikrinti neįmanoma.
Kada diagnozuojamas magnio trūkumas?
Magnio trūkumas diagnozuojamas atlikus kraujo tyrimą, vis dėlto bendras kraujo tyrimas magnio trūkumo gali ir neparodyti, todėl geriausia vertinti kalio ir magnio santykį. Pavyzdžiui, kraujo tyrimas rodo, kad magnio yra norma, tačiau viskas gerai tik tada, kai magnio ir kalio santykis kraujyje yra 1:2.
Tyrimais nustatyta, kad magnio stoka organizme didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, kraujospūdžio svyravimus, raumenų spazmus, didina onkologinių ligų išsivystymo riziką. Pažymėtina ir tai, kad magnio pusiausvyros sutrikimai širdies ritmo sutrikimus gali sukelti net ir sveikiems žmonėms.
Kokios yra magnio stokos išsivystymo priežastys?
Magnio trūkumas išsivysto dėl įvairių priežasčių. Pirmiausia paminėtina fizinis pervargimas, per dideli fiziniai krūviai, taip pat piktnaudžiavimas alkoholiu, netinkama mityba, gausus diuretikų, širdį veikiančių glikozidų vartojimas (ypač jei pacientai vaistus vartoja dažniau, nei paskirta gydytojo), stresas. Kyla klausimas, ar šiais laikais įmanoma gyventi be streso? Gyventi – greičiausiai ne, bet išmokti reaguoti į stresą, sumažinti jo poveikį – galima. Ir būtina.
Kas išduoda, kad magnio trūksta? Kokie yra magnio trūkumo organizme simptomai?
Simptomų yra labai daug: galvos skausmas, svaigimas, sumišimas, negalėjimas susikaupti, padidėjęs nervingumas, migrenos priepuoliai‚ širdies ritmo sutrikimai, virškinimo trakto funkciniai spazminiai skausmai, pykinimas, vėmimas, šlapimo sistemos spazmai, šlaunų, blauzdų raumenų, kojų pėdų ir pirštų mėšlungis, parestezijos ir kt. Taigi magnio trūkumas veikia visas organizmo sistemas.
Kliniškai įrodyta, kad šis mineralas ypač svarbus pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Kodėl? Nes magnis padeda sumažinti širdies aritmijos pasireiškimus, reguliuoja sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą, stabilizuoja širdies ritmą, apsaugo širdies skilvelių raumenį nuo išemijos. Įrodyta, kad ilgalaikis magnio turinčių papildų vartojimas širdies ir kraujagyslių ligų riziką sumažina nuo 100 iki 68 proc.! Be to, magnis pasižymi ir antikoaguliacinėmis savybėmis – dėl magnio jonų sumažėja trombocitų agonisto tromboksano A2 sintezė, taip slopinamas trombino susidarymas, ir, be abejo, trombocitų aktyvacija, kuri yra pagrindinė trombozės priežastis.
Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2020 m. Nr. 2.