Prof. habil. dr. Nora Šiupšinskienė 1,2, Inga Katutienė 3, Vilma Jonikienė 3, doc. dr. Dainius Jančiauskas 4, prof. dr. Saulius Vaitkus 1
1 LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika, 2 Klaipėdos universitetas, 3 Klaipėdos respublikinės ligoninės Ausų, nosies ir gerklės ligų skyrius, 4 LSMU MA Patologinės anatomijos klinika
Naujausių tyrimų duomenimis, Helicobacter pylori (H. pylori) randama nosies ertmės audiniuose. Manoma, kad H. pylori gali sukelti tokius pačius imuninius pokyčius nosies gleivinėje kaip skrandyje ir skatinti įvairių nosies ligų vystymąsi. LSMU ANG ligų klinikoje atlikto darbo tikslas – nustatyti H. pylori infekcijos dažnumą biopsinėje medžiagoje, paimtoje iš lėtiniu rinosinusitu sergančių pacientų nosies, palyginti su duomenimis pacientų, nesergančių uždegimo kilmės nosies ligomis, ir išanalizuoti ryšius tarp H. pylori, rastos nosies ertmėje, ir pacientų demografinių rodiklių, žalingų įpročių bei gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) požymių. Greituoju ureazės testu ir modifikuotu histocheminiu Giemza metodu ištirta biopsinė medžiaga 45 pacientų nuo 18 iki 85 m. amžiaus, kuriems buvo numatyta endoskopinė endonazalinė sinusų operacija dėl lėtinio polipozinio rinosinusito ir 30 kontrolinės grupės pacientų nuo 19 iki 78 m. amžiaus, turinčių histologiniu požiūriu normalią nosies gleivinę, kuriems buvo numatyta septoplastika. Tyrimas atskleidė, kad klinikinės grupės pacientams H. pylori nosies audiniuose buvo nustatyta reikšmingai dažniau (28,9 proc.) nei esant sveikai nosies ertmės gleivinei (3,3 proc.) (p = 0,005). Koreliacinės analizės duomenimis, H. pylori buvimas nosies ertmės audiniuose statistiškai reikšmingai, bet silpnai teigiamai siejasi su vienu pagrindinių laringofaringinės GERL formos požymių – užpakalinės gerklų komisūros hipertrofija (r = 0,24, p = 0,04). Mūsų tyrimo duomenys rodo, kad H. pylori infekcija gali būti susijusi su lėtiniu polipoziniu rinosinusitu. Vis dėlto ateityje reikia tolesnių geros metodikos šios srities tyrimų.
INTRANASAL HELICOBACTER PYLORI INFECTION IN PATIENTS WITH CHRONIC RHINOSINUSITIS WITH POLYPOSIS
Keywords: Helicobacter pylori; sinusitis; nasal polyps; raryngopharyngeal reflux.
Summary. Objective was to determine the prevalence of Helicobacter pylori (H pylori) infection in nasal biopsy specimens from patients with chronic rhinosinusitis with polyposis versus control patients, and to assess the correlations between H pylori infection identified in the nasal tissue and patients’ sociodemographic data and reflux-related symptoms and signs. Nasal biopsy samples were taken from 75 adult patients who underwent nasal surgery for chronic rhinosinusitis with polyposis (clinical group, n = 45) and a deviated septum (control group, n = 30). H pylori infection was identified using histochemical and rapid urease tests.
The prevalence of intranasal H pylori infection was significantly higher in the clinical group (28.9 %) compared to the control group (3.3 %) (p = 0.005). A significant yet weak association was found between positive H pylori status and laryngopharyngeal reflux related hypertrophy of the posterior commissure of the larynx. No other correlations reachedstatistical significance. According to our data H pylori infection is potentially related to chronic rhinosinusitis with polyposis. Further research is needed to clarify the role of H pylori as a risk factor for the development of sinonasal diseases and to examine its link with laryngopharyngeal reflux.
Įvadas
Helicobacter pylori (H. pylori) yra mikroaerofilinis gramneigiamas spiralinis organizmas, kuris susijęs su skrandžio opomis, vėžiu, gastritu [1]. Be to, tai ir viena dažniausių žmogaus bakterinių infekcijų pasaulyje, kuria yra užsikrėtę daugiau nei pusė visos populiacijos. Nors pagrindinė šios bakterijos vieta yra skrandis, pastaraisiais metais atliekama vis daugiau tyrimų, analizuojančių H. pylori ryšį su viršutinių kvėpavimo takų (VKT) ligomis [1–4].
Pasaulio sveikatos organizacija H. pylori priskiria I klasės kancerogenams. Nustatyta, kad bakterija išskiria 2 svarbiausius virulentiškumo veiksnius: CagA, kuris sąlygoja genetinių pokyčių kaupimąsi ląstelėje, ir VacA, kuris sukelia imunosupresiją, blokuoja T ląstelių proliferaciją. Taip pažeidžiamas epitelis, sukeliamas imuninės sistemos atsakas, padidėja daugelio citokinų kiekis, vystosi lėtinis uždegimas, o ilgainiui ir vėžys. Kai kurie autoriai teigia, kad VKT gali vystytis panašūs pokyčiai į sukeliamus virškinimo trakte [5].
Kokį vaidmenį H. pylori infekcija atlieka esant lėtiniam rinosinusitui, kol kas nėra iki galo aišku, tačiau neabejojama, kad ši infekcija gali būti aptinkama nosies ir sinusų gleivinėje. Yra trys teorijos, aiškinančios bakterijos atsiradimą nosies gleivinėje: a) nosies ir sinusų gleivinė gali būti kaip rezervuaras H. pylori bakterijai; b) šios bakterijos rezervuaras gali būti burnos ertmė, o H. pylori į nosies ertmę gali patekti oronasalinio refliukso keliu; c) H. pylori į nosies ertmę gali patekti dėl gastroezofaginio refliukso. Iškelta hipotezė, kad skrandžio sultys, veikiant refliuksui, patekusios į nosies ertmę gali sukelti lėtinį gleivinės uždegimą ir sustiprinti bakterijų prikibimą prie gleivinės ar sutrikdyti limfos drenažą, o šie procesai gali prisidėti prie lėtinio rinosinusito vystymosi. Be to, yra mokslininkų manančių, kad pati H. pylori bakterija gali pažeisti nosies gleivinę ir ji tampa jautresnė kitiems lėtinį rinosinusitą sąlygojantiems veiksniams. Kita vertus, lėtinis sinusų ir nosies gleivinės uždegimas gali būti palanki terpė šiai bakterijai persistuoti [6].
Nors pastaruoju metu mokslininkai domisi, ar H. pylori gali būti etiologinis skirtingų nosies ligų veiksnys, tyrimų šioje srityje atlikta nedaug. Iki šiolei nėra aiškūs bakterijos patekimo į VKT keliai, gastroezofaginio refliukso ir VKT H. pylori sąsajos.
Šio darbo tikslas – nustatyti H. pylori infekcijos dažnumą biopsinėje medžiagoje, paimtoje iš lėtiniu rinosinusitu sergančių pacientų nosies, palyginti su duomenimis pacientų, nesergančių uždegimo kilmės nosies ligomis, ir išanalizuoti ryšius tarp H. pylori, rastos nosies ertmėje, ir pacientų demografinių rodiklių, žalingų įpročių bei gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) požymių.
Plačiau skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijų“ žurnale Nr. 1, 2019